ketbilietai.lt vartotojai rašo, kad daug kam nepavyksta išlaikyti C ar CE kat. egzamino „Regitroje“ iš pirmo karto. Nors lanko paskaitas, mokosi teoriją tačiau jeigu teste pasitaiko klausimai apie pneumatinę stabdžių sistemą, hidrauliką, mechaniką, spyruoklinius vožtuvus, resyverius ir pan., egzamino neišlaiko. Todėl čia pateikiame dalį teorijos, kurią reikia išmokti ruošiantis C, CE kategorijų egzaminams.
KETBILIETAI® testuose rasite tokius klausimus šiomis temomis:
KĄ TURĖTUMĖTE DARYTI, JEI DĖL NESANDARUMO GALINIO RATO PNEUMOCILINDRE (ENERGOAKUMULIATORIUJE) UŽSIBLOKAVO RATO STABDIS?
SUVEIKUS STABDŽIŲ SISTEMOS RESIVERIO APSAUGINIAM VOŽTUVUI, PERTEKLINIS ORAS YRA PAŠALINAMAS:
KODĖL ORO SLĖGIS PNEUMATINĖJE STABDŽIŲ SISTEMOJE GALI NEPAKILTI IKI NORMALAUS LYGIO?
DĖL KOKIOS PRIEŽASTIES GALI BŪTI ILGESNIS NEI ĮPRASTAI STABDŽIŲ SISTEMOS UŽPYLIMO LAIKAS?
KOKIĄ ĮTAKĄ TRANSPORTO PRIEMONĖS SAUGUMUI GALI TURĖTI KELI LŪŽĘ LINGIŲ RINKINIO LANKSTAI?
KO REIKIA IMTIS EKSPLOATUOJANT TRANSPORTO PRIEMONĘ SU PNEUMATINE STABDŽIŲ SISTEMA ŽIEMĄ?
KOKIOS ĮTAKOS AUTOMOBILIO STABILUMUI TURI LINGĖS LŪŽIS?
IŠ KO SUSIDEDA PNEUMATINĖS PAKABOS?
Ir kiti.
Informacijos apie Pneumatinių stabdžių sistemą galite Parsisiųsti PDF formatu paspaudę čia
O čia pateikiame papildomą trumpą C, CE kategorijų teorijos aprašą:
Elektropneumatiniai stabdžių veikimas remiasi suslėgto oro jėga, kuri užtikrina šimtus kartų efektyvesnį stabdymą, nei tą įmanoma pasiekti mechaniniu būdu.
Stabdžiai su pneumatine pavara yra veikiami suslėgtų dujų, pavyzdžiui, oro pagalba.
Pneumatinės stabdžių sistemos sandara
Pneumatinę stabdžių sistemą sudaro ratų mechanizmai ir pati pneumatinė pavara. Šiuolaikiniuose automobiliuose yra naudojama kelių kontūrų pavara (kontūras – nepriklausoma nuo kitų linijų dalis). Ji dar kitaip vadinama „atskirtinė“. „Ištisinė“ (vieno kontūro) pavara buvo naudojama senuose automobiliuose.
Pneumatinė stabdžių pavara būna sudaryta iš 4 autonominių stabdžių sistemų: darbinės, atsarginės, stovėjimo stabdžio ir pagalbinės. Tokie mechanizmai yra sumontuoti visuose keturiuose ratuose. Kiekviena iš pneumatinės stabdžių pavaros dalių atlieka skirtingas funkcijas.
Darbinis stabdis naudojamas važiuojančioje transporto priemonėje. Jis ją sustabdo arba, reikalui esant, pristabdo. Darbinio stabdžio pavara yra pneumatinė, dviejų kontūrų. Ji priekinės ašies ir užpakalinės ašies stabdžius verčia dirbti atskirai. Pavara yra valdoma pedalu, sujungtu su stabdžių čiaupu. Darbinio stabdžio vykdomieji prietaisai – tai stabdžių kameros prie ratų.
Atsarginis stabdis naudojamas tada, kai transporto priemonę reikia sulėtinti tolygiai. Taip pat tada, kai sugedęs darbinis stabdis. Atsarginis stabdis yra valdomas stabdžių čiaupu, kuris įjungia stovėjimo stabdžių sistemą.
Stovėjimo stabdis yra naudojamas transporto priemonei stovint. Jis yra įrengtas kartu su atsarginiu stabdžiu. Stovėjimo stabdis įjungiamas naudojant rankenėlę, esančią ant rankinio stabdžio čiaupo.
Pagalbinis stabdis yra skirtas sumažinti transporto priemonės greitį nuokalnėse. Taip pat juo mažinamos ratuose esančių stabdžių mechanizmų apkrovos, tuo pačiu pailginant jų eksploatacijos laiką. Pagalbinis stabdis veikia naudodamas automobilio variklio kompresiją: tai yra procesas, kai uždaromas išmetamųjų dujų vamzdis ir, tuo pačiu, nutraukiamas kuro padavimas.
Šios išvardintos stabdžių sistemos yra vienodos sandaros, tačiau, dirba nepriklausomai viena nuo kitos. Tokiu būdu užtikrinama, kad tokia masyvi transporto priemonė, kaip troleibusas, autobusas ar sunkvežimis, bus sustabdyta efektyviai.
Beje, be išvardytų stabdžių sistemų, kai kuriose transporto priemonėse būna įtaisyta ir avarinė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema. Ji leidžia transporto priemonei judėti tada, kai ji yra stabdoma automatiškai, pavyzdžiui, dėl didelio oro nutekėjimo. Energijos akumuliatorius mechaniniu būdu sukuria įtempimo jėgą. Avarinė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema veikia atleisdama akumuliatoriaus spyruokles, jei jos suveikia automatiškai.
Atsarginė stabdžių mechanizmo atleidimo sistema praverčia tada, kai stovinčią transporto priemonę reikia skubiai pašalinti iš pavojingos vietos. Pavyzdžiui, iš geležinkelio pervažos.
Atsarginė stabdžių atleidimo sistema gali veikti ne tik pneumatiniu būdu, bet ir mechaniniu būdu. Ji yra valdoma avariniu čiaupu, kuriuo suspaustas oras tiekiamas į energijos akumuliatorių. Jis mechaniškai išsuka varžtą iš energijos akumuliatoriaus ir taip atleidžia spyruoklę. Bet, šis procesas pakankamai ilgai užtrunka.
Pneumatinę stabdžių pavarą sudaro bendra suslėgto oro tiekimo dalis ir atskiros, tarpusavyje nepriklausomos suslėgto oro linijos (kontūrai). Bendrąją suslėgto oro tiekimo dalį sudaro kompresorius, slėgio reguliatorius, kondensato užšalimo saugiklis, dvigubas apsauginis vožtuvas, trigubas apsauginis vožtuvas ir kondensacinis balionas.
Apsauginiai vožtuvai nukreipia suslėgtą orą į atskirus kontūrus. Dažniausia būna penki kontūrai. Kiekvienas kontūras veikia nepriklausomai nuo kito kontūro, netgi tuo atveju, kai yra gedimas. Paveikslėlyje pavaizduota „atskirtinės“ pneumatinės stabdžių sistemos pavara, kurioje matosi kompresorius, slėgio reguliatorius, užšalimo saugiklis, dvigubas apsauginis, vožtuvas, trigubas apsauginis vožtuvas, oro balionas drėgmei kondensuoti, kondensato išleidimo čiaupas, pirmo kontūro oro balionas, antro kontūro oro balionas, trečio kontūro oro balionas, slėgio sumažėjimo davikliai, kontroliniai vožtuvai, pagalbinių stabdžių čiaupas, čiaupas energijos akumuliatoriams (stovėjimo stabdžiams) atleisti, degalų išjungimo valdymo cilindras, išmetimo vamzdžio uždarymo valdymo cilindras, dviejų sekcijų stabdžių čiaupas, manometras, stabdžių kameros, slėgio ribojimo vožtuvas, stovėjimo ir atsarginių stabdžių čiaupas, greitinantysis vožtuvas, stabdžių kameros su spyruokliniais energijos akumuliatoriais, „dviejų magistralių“ praleidimo vožtuvas, priekabos dvivamzdės stabdžių sistemos valdymo vožtuvas, „viengubas“ apsauginis vožtuvas, priekabos „vieno vamzdžio“ stabdžių sistemos valdymo vožtuvas, atjungimo čiaupai, jungiamosios galvutės, „stop” signalo jutiklis, stabdymo jėgų reguliatorius, oro paėmimo vožtuvas, stovėjimo stabdžio įjungimo jutiklis ir priekabos stabdžių elektromagnetinio vožtuvo įjungimo jutiklis.
Penkių kontūrų paskirtis ir sandara
Pneumatinę stabdžių pavarą kartu su bendra suslėgto oro tiekimo dalimi sudaro suslėgtos oro linijos – kontūrai.
Pirmas kontūras
Valdo priekinio tilto darbinius stabdžius ir priekabos stabdžius. Jį sudaro dalis trigubo apsauginio vožtuvo, oro balionas su kondensato išleidimo čiaupu ir slėgio kritimo balionuose jutiklis (matavimo prietaisas fiziniams dydžiams matuoti ir perduoti juos toliau). Taip pat – dviejų rodyklių manometro dalis, dviejų sekcijų stabdžių čiaupo apatinė dalis, kontrolinis vožtuvas, slėgio ribojimo vožtuvas, dvi stabdžių kameros ir priekabos dvivamzdės stabdžių sistemos vožtuvas, priekabos vieno vamzdžio stabdžių sistemos valdymo vožtuvas, skiriamasis čiaupas ir jungiamosios galvutės, stabdžių mechanizmas priekiniuose ratuose bei vamzdeliai ir žarnos tarp šių detalių.
Antras kontūras
Valdo tarpinio ir užpakalinio tiltų bei priekabos darbinius stabdžius. Jį sudaro dalis trigubo apsauginio vožtuvo, du oro balionai su kondensato išleidimo čiaupu ir slėgio kritimo balionuose jutiklis, dalis dviejų rodiklių manometro, viršutinė dalis dviejų sekcijų stabdžių čiaupo, stabdymo jėgų reguliatorius, keturios stabdžių kameros, priekabos dvivamzdės stabdžių sistemos valdymo vožtuvas ir kitos pirmame kontūre esančios dalys.
Trečias kontūras
Valdo automobilio stovėjimo (atsarginį) stabdį bei priekabos stabdžius. Jį sudaro dalis dvigubo apsauginio vožtuvo, oro balionai su kondensato išleidimo čiaupu ir slėgio kritimo balionuose jutiklis, rankinis stabdžių čiaupas, greitinantis vožtuvas, dalis dviejų magistralių vožtuvo, keturios kameros su spyruokliniais energijos akumuliatoriais, priekabos dvivamzdės stabdžių sistemos valdymo vožtuvas, viengubas apsauginis vožtuvas, priekabos vieno vamzdžio stabdžių sistemos valdymo vožtuvas, uždarymo čiaupas, sujungimo galvutė (būna dviejų tipu galvutės: vieno tipo galvutė skirta priekaboms su dvivamzde stabdžių sistema, o kito tipo galvutė – priekaboms su vieno vamzdžio stabdžių sistema), pneumatinis jutiklis („stop“ signalui), vamzdeliai ir žarnos, sujungiančios šias dalis. Atkreipkite dėmesį, kad daviklis kontūre yra įstatytas taip, kad įjungtų „stop’’ signalą stabdant transporto priemonę darbiniu stabdžiu ir rankiniu stabdžiu, taip pat sugedus vienam iš kontūrų.
Ketvirtas kontūras
Valdo pagalbinius stabdžius ir tiekia orą kitiems mechanizmams (langų valytuvams, pneumatiniam garso signalui, transmisijos agregatų valdymui). Jį sudaro dalis dvigubo apsauginio vožtuvo, pneumatinis valdymo čiaupas, išmetimo vamzdžio sklendės valdymo cilindras, degalų išjungimo valdymo cilindras. Suslėgtas oras šiam kontūrui tiekiamas iš kondensacinio baliono.
Penktas kontūras
Atleidžia stovėjimo arba avarinį stabdį. Šis kontūras neturi savo oro baliono ir vykdomųjų dalių. Jį sudaro dalis trigubo apsauginio vožtuvo, pneumatinis valdymo čiaupas ir dalis „dviejų magistralių“ vožtuvo.
Kontrolės sistema
Be stabdžių, transporto priemonėse taip pat įrengiami elektriniai prietaisai, kurie seka pneumatinės stabdžių sistemos darbą. Automobilyje su priekaba yra įrengiami stabdžių sistemos elementai, kurie valdo priekabos stabdžių sistemą. Kontrolės sistema gali būti sudaryta iš dviejų dalių: elektrinių prietaisų (prietaisų skydelyje) ir kontrolinių įvadų, prie kurių prijungti kontrolės prietaisai nustato pneumatinės stabdžių pavaros būklę.
Informacija paruošta remiantis motofocus.lt
