- Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas
- Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas
1. MOTORINĖS TRANSPORTO PRIEMONĖS VALDYMO ĮGŪDŽIŲ IR GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJŲ BEI METODŲ APRAŠAS
IV. NEKRITINĖS IR SPECIFINĖS PASIKARTOJANČIOS KLAIDOS
VI. BENDROSIOS KRITINĖS KLAIDOS
PATIKRINIMO PRIEŠ VAŽIAVIMĄ KLAUSIMAI
SPECIALIEJI VAŽIAVIMO MANEVRAI
1. Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas (toliau – aprašas) nustato praktinio motorinės transporto priemonės (toliau – transporto priemonė) valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo (toliau – egzaminas) metu taikomus vertinimo kriterijus ir metodus.
2. Aprašo nuostatos taikomos valstybės įmonėje „Regitra“ (toliau – AB „Regitra“) egzaminuojant asmenis, siekiančius įgyti teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ar ją susigrąžinti (toliau – egzaminuojamasis).
3. Egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai, vairuojant transporto priemonę, vertinami pagal tai, ar jis sugeba, atsižvelgdamas į pasirinktos kategorijos transporto priemonės konstrukcinius ir vairavimo ypatumus:
3.1. atsakyti į tris atsitiktinumo principu parinktus ir egzaminuojamųjų įgūdžius ir gebėjimus vertinti įgalioto AB „Regitra“ darbuotojo (toliau – egzaminuotojas) užduotus patikrinimo prieš važiavimą klausimus, nurodytus aprašo 1 priede, bei pasirengti važiuoti saugiai:
3.1.1. sureguliuoti vairuotojo sėdynę, kad galėtų efektyviai naudotis valdymo įtaisais ir valdyti transporto priemonę:
3.1.1.1. kojos nesuglaustos, dešine koja gali valdyti stabdžių paminą;
3.1.1.2. sėdynės pagrindas palaiko kojas, kaire koja gali iki galo nuspausti sankabos paminą;
3.1.1.3. paminas nuspaudus iki galo, kojų keliai truputį sulenkti ir visiškai neišsitiesia;
3.1.1.4. visiškai apsukti vairą, kai rankos per alkūnes šiek tiek sulenktos, o pečiai atremti į sėdynės atlošą;
3.1.1.5. atramos galvai padėtis atitinka galvos aukštį ir yra maždaug ties ausų viršumi;
3.1.1.6. sėdynės pagrindo aukštis ir atlošo padėtis tinka vairuotojui;
3.1.1.7. vairo padėtis tinka vairuotojui, netrukdo valdyti svirtis, jungiklius ir matyti kontrolės prietaisus, nekliudo kojoms;
3.1.2. sureguliuoti veidrodžius, kad per juos galėtų matyti kiek įmanoma daugiau:
3.1.2.1. vidinio galinio vaizdo veidrodžio viduryje – galinis langas;
3.1.2.2. šoniniuose galinio vaizdo veidrodžiuose – nedidelė automobilio šono dalis ir perspektyvinis kelio vaizdas.
3.2. Valdymo bei saugos įtaisų ir įrangos naudojimas: sureguliuoti ir naudotis visais transporto priemonės valdymo bei saugos įtaisais ir įranga, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti:
3.2.1. įsitikinti, kad automobilio durys uždarytos;
3.2.2. užsisegti ir sureguliuoti saugos diržą taip, kad:
3.2.2.1. apatinė jo dalis juostų kūną per klubus;
3.2.2.2.saugos diržas nebūtų susisukęs;
3.2.2.3. saugos diržas tolygiai juostų kūną – tarp diržo ir kūno nebūtų pašalinių daiktų;
3.2.2.4. viršutinis saugos diržo tvirtinimo taškas atitiktų vairuotojo peties aukštį (jei įmanoma);
3.2.3. atrakinti vairo užraktą;
3.2.4. vesti variklį transporto priemonei tinkamiausiu būdu, kad variklis užsivestų ir veiktų, o transporto priemonė nejudėtų;
3.2.5. žino, ką daryti, jei variklis neužsivedė arba užgeso;
3.2.6. užvedęs variklį, patikrinti matavimo prietaisų ir įspėjamųjų signalų rodmenis:
3.2.6.1. žino, ką daryti, jei įspėjamasis signalas laiku neišsijungia;
3.2.6.2. žino, ką daryti, jei matavimo prietaisai rodo, kad yra problema;
3.2.7. važiuojant reaguoti į matavimo prietaisų ir įspėjamųjų signalų rodmenis:
3.2.7.1. žino, ką daryti, kai įsijungia įspėjamasis signalas ar matavimo prietaisai rodo, kad yra problema;
3.2.7.2. sureaguoja mažiau kaip per 30 sekundžių;
3.2.8. surasti ir, kai reikia, naudoti žibintų, posūkio signalo rodyklių, garso signalo ir avarinės šviesos signalizacijos, valytuvų, ventiliacijos, priekinio stiklo apipūtiklio, klimato kontrolės, šoninio lango jungiklius ir kitus valdymo įtaisus;
3.2.9. išjungti variklį transporto priemonei tinkamu būdu prieš išlipant iš (nulipant nuo) jos;
3.2.10. patikrinti, ar paliekamos stovėti transporto priemonės:
3.2.10.4. visos durys užrakintos;
3.2.11. pasirinkti motociklininkui reikalingą aprangą, t. y. tinkamai dėvėti atitinkamo tipo ir dydžio saugos šalmą, alkūnių, kelių ir pečių apsaugas, pirštines, batus.
3.3. Sankabos valdymas: valdyti sankabą važiavimo sąlygas atitinkančiu būdu, kuris užtikrintų sklandų pavarų perjungimą ir galios perdavimą varantiesiems ratams, be reikalo neužgesinti variklio:
3.3.1. jungdamas (įjungdamas, perjungdamas ar išjungdamas) pavaras, iki galo nuspausti sankabos paminą (svirtį) ir ją valdyti;
3.3.2. vengti važiuoti nevisiškai įjungus sankabą, nenukėlus kojos (rankos) nuo sankabos paminos (svirties). Koja (ranka) neturi būti atremtos į sankabos paminą (svirtį), kai transporto priemonės variklis veikia, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti ir vėl sustoti lėtai judančio transporto sraute;
3.3.3. laikyti nuspaudus sankabos paminą (svirtį) ne ilgiau, nei reikia įjungti, perjungti ar išjungti pavarą, pradėti važiuoti, sustoti arba manevruoti mažu greičiu;
3.3.4. stabdydamas nuspausti stabdžių paminą anksčiau, nei išjungia sankabą. Tai nėra būtina pradedant važiuoti ir vėl sustojant lėtai judančio transporto sraute ar sustojant įkalnėje;
3.3.5. nukelti koją (ranką) nuo sankabos paminos (svirties), įjungus neutralią pavarą;
3.3.6. sklandžiai pajudėti iš vietos taip, kad transporto priemonė netrūkčiotų. Kilus judėjimo nesklandumų, juos panaikinti tinkamai koreguojant sankabos valdymo veiksmus;
3.3.7. jei reikia, nuspausti sankabos paminą du kartus (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos).
3.4. Akceleratoriaus valdymas: sklandžiai valdyti akceleratoriaus paminą arba motociklo degalų padavimo reguliatorių (droselį):
3.4.1. keisdamas greitį, sklandžiai judinti akceleratoriaus paminą arba motociklo degalų padavimo reguliatorių (droselį). Naudoti akceleratorių, kai transporto priemonė juda nedaug;
3.4.2. naudoti akceleratorių pastoviam greičiui išlaikyti;
3.4.3. važiuojant įkalne daugiau naudoti akceleratorių, o ne pavaras, kad būtų išlaikomas pastovus greitis;
3.4.4. išlaikyti pastovų greitį, per daug nedidinti greičio, važiuojant išlanka (posūkiu ar vingiu);
3.4.5. didinti greitį, tik išvažiuojant iš išlankos (posūkio ar vingio), atsižvelgiant į tai, kaip važiavimo trajektorija grąžinama į tiesę;
3.4.6. važiuodamas transporto priemone su automatine pavarų dėže išlanka ir slidžiu keliu, valdyti akceleratoriaus paminą švelniai, kad žemesnė pavara įsijungtų šiek tiek anksčiau, nei to reikės prieš išlanką ar slidesnės nei prieš tai buvusios kelio dangos ruožą;
3.4.7. valdyti akceleratorių, įvertinus važiavimo krypties, greičio, kelio dangos ir profilio pasikeitimus taip, kad keleiviai netrūkčiotų, padangos neprarastų sukibimo su kelio danga;
3.4.8. baigdamas perjungti pavarą, suderinti variklio sūkius su važiavimo greičiu;
3.4.9. atleisti akceleratoriaus paminą ir išnaudoti transporto priemonės inerciją prieš sustojant iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose.
3.5. Pavaros pasirinkimas: tinkamai pasirinkti ir naudotis visomis pavaromis pagal transporto priemonės greitį ir jos techninius duomenis bei eismo sąlygas, mažinamas degalų naudojimas ir išmetamų teršalų kiekis:
3.5.1. įsitikinti, kad pasirinkta pavara leis pajudėti iš vietos reikiama kryptimi neperkraunant variklio;
3.5.2. perjungti pavaras sklandžiai, kad keleiviai netrūkčiotų;
3.5.3. įjungti (perjungti) pavarą per tris sekundes ar greičiau (laikas nuo sankabos paminos nuspaudimo pradžios iki jos atleidimo);
3.5.4. pasirinkti greitį ir važiavimo sąlygas atitinkančią pavarą, kad transporto priemonė nepradėtų slysti, variklis nebūtų perkrautas arba nedirbtų per dideliais sūkiais, važiuoti sklandžiai ir tolygiai, kiek įmanoma, aukštesne pavara:
3.5.4.1. prieš sustojant, be reikalo nejungti žemesnės pavaros;
3.5.4.2. leisti transporto priemonei judėti iš inercijos, neutralia pavara prieš sustojant iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose;
3.5.4.3. (B kategorija) įjungti antrą pavarą, pradėjus važiuoti ir nuvažiavus vieno automobilio ilgio atstumą, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti ir vėl sustoti lėtai judančio transporto sraute, pajudėti iš vietos įkalnėje, manevruoti mažu greičiu ir pan.;
3.5.4.4. (B kategorija) važiuoti 30 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip trečią pavarą;
3.5.4.5. (B kategorija) važiuoti 50 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip ketvirtą arba penktą pavarą;
3.5.4.6. (B kategorija) važiuoti 70 km/h ar didesniu greičiu, įjungus ne žemesnę kaip penktą arba šeštą (jei yra) pavarą;
3.5.5. perjungti pavarą šiek tiek anksčiau, nei to reikės (kaip prieš nusileidimą stačia nuokalne);
3.5.6. pasirinkti tinkamą pavarą (jei reikia) prieš:
3.5.6.1. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos arba zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);
3.5.6.2. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;
3.5.7. perjungti pavaras, kai automobilis važiuoja tiesiai, t. y. atleisti sankabos paminą, kol transporto priemonė važiuoja tiesiai, nes pavaros perjungimas nebaigtas, kol iki galo neatleista sankabos pamina;
3.5.8. perjungti pavaras išlankoje ar sankryžoje, jei tuo pačiu metu nesukamas vairas ir jei pavaros perjungimas netrukdo transporto priemonei judėti sklandžiai ir tolygiai;
3.5.9. važiuojant nuokalne, pasirinkti tinkamą pavarą, kad variklis padėtų stabdyti (jeigu būtina) ir stabdžiai nebūtų per daug ar per ilgai naudojami;
3.5.10. pasirinkti pavarą, kuri leidžia palikti transporto priemonę stovėti saugiai:
3.5.10.1. transporto priemonėje su mechanine pavarų dėže įjungta pirmoji pavara, jei transporto priemonė stovi lygioje vietoje arba įkalnėje, arba atbulinės eigos pavara, jei transporto priemonė stovi nuokalnėje;
3.5.10.2. transporto priemonėje su automatine pavarų dėže pavarų selektorius yra stovėjimui skirtoje pozicijoje.
3.6. Vairo valdymas: valdyti vairą saugiai ir nenukrypstant laikytis pasirinktos trajektorijos visomis eismo sąlygomis. Sukti vairą tinkamu būdu:
3.6.1. atliekant manevrą, įsitikinti, kad transporto priemonė juda tinkama kryptimi;
3.6.2. išlaikyti tikslią trajektoriją važiuojant tiesiai, išlanka arba išvažiuojant iš jos;
3.6.3. nesugriebti vairo per standžiai – kad rankų jėga, veikianti vairą, netrukdytų atlikti sklandžius ir tikslius vairo pasukimus;
3.6.4. laikyti vairą abiem rankomis, jei nesinaudoja kitais valdymo įtaisais;
3.6.5. sukti vairą sklandžiai, kad transporto priemonė važiuotų tiksliai ten, kur reikia;
3.6.6. sugebėti pasukti vairą dar labiau, jei to reikia;
3.6.7. važiuojant tiesiai, vairą laikyti suėmus už apvado išorės taip, kad delnai rodytų „be dešimt dvi“ arba „be penkiolikos trys“, jei vairą įsivaizduotume kaip laikrodžio ciferblatą;
3.6.8. jei, grąžindamas važiavimo trajektoriją į tiesę, leidžia vairui slysti tarp pirštų, transporto priemonė turi važiuoti tinkama trajektorija;
3.6.9. patikrinti, ar paliekamos stovėti transporto priemonės priekiniai ratai tinkamai pasukti į šaligatvio kraštą (bortelį) ar kelkraštį.
3.7.1. sustabdyti ir išlaikyti vietoje transporto priemonę darbiniu stabdžiu:
3.7.1.1. neperkraudamas jokių transporto priemonės mechaninių dalių;
3.7.1.2. taip, kad transporto priemonė ir keleiviai netrūkčiotų;
3.7.1.3. saugiai, veikiant varikliui;
3.7.1.4. išlaikyti transporto priemonę vietoje, kol bus įjungta pavara;
3.7.2. naudoti stabdžius eismo situaciją atitinkančiu būdu:
3.7.2.1. transporto priemonės greičiui sulėtinti;
3.7.2.2. naudoti stabdžius, kai transporto priemonė važiuoja tiesiai;
3.7.2.3. pasirinkti tinkamiausią stabdyti kelio paviršiaus dalį;
3.7.2.4. važiuodamas nuokalne stabdyti ir varikliu;
3.7.2.5. taip, kad transporto priemonė neslystų;
3.7.2.6. keisti stabdžių paminos spaudimą, atsižvelgiant į kelio paviršiaus išilginio profilio pasikeitimus;
3.7.2.7. prieš įjungiant žemesnę pavarą, sulėtinti greitį;
3.7.2.8. prieš išlanką šiek tiek atleisti stabdžių paminą, kad padidintų vairo įtaką. Prieš išlanką (posūkį ar vingį) stabdoma stipriau, o prieš pradedant sukti vairą stabdžių pamina šiek tiek atleidžiama, kad būtų pakankamas padangos sukibimas su kelio danga;
3.7.2.9. keisti stabdžių paminos spaudimą tol, kol transporto priemonė visiškai sustoja;
3.7.2.10. sustabdyti transporto priemonę kuo arčiau pasirinktos vietos (ne didesniu kaip 1 metro atstumu);
3.7.3. stabdyti transporto priemonę sklandžiai ir palaipsniui:
3.7.3.1. iš pradžių stabdyti švelniai, paskui sklandžiai keisti spaudimą, atsižvelgiant į tai, kaip transporto priemonė lėtėja. Prieš sustojant šiek tiek sumažinti spaudimą, kad būtų išvengta keleivių trūkčiojimo, paskui palengva vėl jį padidinti;
3.7.3.2. valdyti stabdžių paminą dešine koja;
3.7.4. saugiai sustoti atliekant įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą;
3.7.5. vairuojant motociklą, naudoti priekinius ir galinius stabdžius lėtinant greitį ir sustojant (važiuojant labai lėtai gali būti naudojamas tik galinis stabdys stabilumui padidinti):
3.7.6. stovėjimo stabdį naudoti, kai transporto priemonė nejuda:
3.7.6.1. jei palieka ją stovėti arba jei neketina pradėti važiuoti nedelsiant;
3.7.6.2. jei reikia pajudėti iš vietos sustojus įkalnėje. Stovėjimo stabdžio naudoti nereikia, jei galima sklandžiai pajudėti iš vietos ir be jo;
3.7.6.3. patikrinti, ar stovėjimo stabdys laiko transporto priemonę;
3.7.7. sklandžiai pajudėti iš vietos įkalnėje ar nuokalnėje:
3.7.7.1. taip, kad transporto priemonė nepariedėtų priešinga, nei numatyta važiuoti, kryptimi;
3.7.7.2. įsitikinti, kad stovėjimo stabdys visiškai atleistas (išjungtas).
3.7.8. Veiksmai, aprašyti aprašo 3.7.2.3, 3.7.2.6, 3.7.2.9 ir 3.7.3.1 papunkčiuose, neturi būti vertinami tais atvejais, kai egzaminuojamasis stabdo staigiai, bet visiškai kontroliuoja situaciją, kad išvengtų pavojaus, kuris nuo jo nepriklauso.
3.8. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:
3.8.1. transporto priemone važiuojamojoje dalyje užimti tokią padėtį, kuri būtų saugi:
3.8.1.1. priešais ir šalia važiuojančių ar stovinčių transporto priemonių atžvilgiu;
3.8.1.2. besikartojančių pavojų (tokių, kaip įvažiavimai į šalia kelio esančias teritorijas) iš abiejų kelio pusių atžvilgiu;
3.8.1.3. transporto priemonių, artėjančių kertamais keliais, atžvilgiu;
3.8.2. jeigu tai saugu ir neprieštarauja Kelių eismo taisyklėms, pasirinkti tokią transporto priemonės padėtį, kad galėtų matyti kuo daugiau ir kad kiti eismo dalyviai galėtų jį matyti kuo geriau:
3.8.2.1. atsilikti nuo didelių gabaritų transporto priemonės, kad matytų daugiau kelio priekyje;
3.8.2.2. artėdamas prie blogai apžvelgiamos sankryžos, pasitraukti prie važiuojamosios dalies vidurio, kad matytų kuo toliau už posūkių;
3.8.3. pasirinkti tokią transporto priemonės padėtį, kad būtų kuo toliau nuo pavojingų daiktų:
3.8.3.1. pasitraukti kuo dešiniau artėjant prie įkalnės viršūnės arba arčiau kelio vidurio, važiuojant pro paliktas stovėti transporto priemones;
3.8.3.2. važiuoti taip, kad tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės ir kito eismo dalyvio būtų kuo didesnis.
3.9. Padėties pasirinkimas manevruojant (visos kategorijos, išskyrus A1, A2 ir A):
3.9.1. pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede:
3.9.1.1. pradėti manevrą iš tokios padėties, kad kuo mažiau kartų būtų keičiama judėjimo kryptis;
3.9.1.2. atlikti specialiuosius važiavimo manevrus kuo tiksliau;
3.9.1.3. neatsiremti ir neužvažiuoti ant šaligatvio krašto;
3.9.2. atlikti manevrus tik tada, kai kiti eismo dalyviai supranta jo ketinimus;
3.9.3. manevruojant neblokuoti transporto srauto ir neužkirsti kelio kitiems eismo dalyviams;
3.9.4. pradėti ir pabaigti manevrus sklandžiai ir tolygiai;
3.9.5. egzaminuojamajam atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašo 3.9 papunktyje neįvardyti įgūdžiai ir gebėjimai vertinami laikantis kitų šio aprašo nuostatų.
3.10. Padėties pasirinkimas sukant į dešinę: įvairiose posūkių į dešinę situacijose pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio.
3.11. Padėties pasirinkimas sukant į kairę: įvairiose posūkių į kairę situacijose pasirinkti ir išlaikyti tinkamą padėtį privažiuojant, sukant ir išvažiuojant iš posūkio.
3.12. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis: žvalgytis, stebėti ir kontroliuoti eismo aplinką visomis kryptimis, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti:
3.12.1. patikrinti per galinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį, pasukti galvą per atitinkamą petį prieš:
3.12.1.2. pakeičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;
3.12.2. įsitikinti, kad manevras bus atliktas saugiai:
3.12.2.1. apžvelgti visą plotą, kuriame transporto priemonė važiuos atliekant manevrą. Paskui patikrinti, ar saugu važiuoti pasirinkta kryptimi;
3.12.2.2. manevruojant žvalgytis ir stebėti situaciją daugiau nei viena kryptimi, bet žiūrėti tinkama kryptimi tinkamu laiku;
3.12.2.3. atlikti aprašo 2 priedo 5 punkte ir 9.2.3 papunktyje aprašytus specialiuosius važiavimo manevrus tik vieną kartą išlipus apsižvalgyti;
3.12.3. stebėti tuo pat metu įvairiomis kryptimis judančius kitus eismo dalyvius.
3.13. Veidrodžių naudojimas: naudotis galinio vaizdo veidrodžiais kaip neatsiejama transporto priemonės valdymo sistemos dalimi, vertinant bet kokį esamą ar galimą pavojų:
3.13.1. pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodžius prieš:
3.13.1.2. pakeičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;
3.13.1.3. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);
3.13.1.4. sulėtinant greitį, stabdant (maždaug prieš 3 sekundes) ir pradėjus stabdyti (maždaug po 1 sekundės);
3.13.1.5. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;
3.13.1.6. įvažiuojant į kelio vingį gyvenvietėje;
3.13.2. naudotis veidrodžiais, kai to reikia, bet nereguliuoti jų atliekant specialiuosius važiavimo manevrus (TP judant).
3.14. Įspėjamųjų signalų naudojimas: atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, kelią, kuriuo važiuoja, atstumus iki šoninių kelių, važiavimo greitį ir kt. laiku parodyti atitinkamos krypties posūkio signalą, kad aiškiai įspėtų kitus eismo dalyvius ir jų neklaidintų, taip pat laiku jį baigti rodyti:
3.14.1. iš anksto (likus bent jau 30 metrų iki manevro pradžios, išskyrus atvejus, kai mažas atstumas tarp artimiausio kertamo kelio, įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją ir numatyto posūkio vietos ir pan.) įjungti atitinkamo posūkio šviesos signalą prieš:
3.14.1.1. keičiant važiavimo kryptį ar pasukant, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau;
3.14.1.2. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;
3.14.2. rodyti posūkio signalą:
3.14.2.1. bent jau 5 sekundes prieš pradedant važiuoti;
3.14.2.2. iki manevras bus baigtas;
3.14.3. išjungti posūkio signalą ne vėliau, nei jis įsijungia tris kartus po manevro.
3.15. Eismo pavojų įvertinimas:
3.15.1. laiku (turėdamas laiko stabdyti, greitėti ar sklandžiai pasitraukti į kitą kelio dalį, kad išvengtų susidūrimo), nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir su deramu atsargumu reaguoti į:
3.15.1.1. transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi įvairiais greičiais;
3.15.1.2. ypatingus atvejus: specialiąsias transporto priemones, kliūtis, kelio remonto darbų vietas, didelius kelio dangos pasikeitimus, siaurus tiltus, gyvūnus;
3.15.1.3. pėsčiuosius: vaikštančius tarp ar šalia paliktų automobilių, einančius pėsčiųjų taku ar stovinčius skiriamojoje juostoje (ant saugumo salelės), važiuojančius neįgaliųjų vežimėliais, riedučiais, riedlente, einančius keliu ar per sankryžą;
3.15.1.4. lėtaeiges transporto priemones: dviratininkus, mopedų vairuotojus, traktorius ar kitas savaeiges mašinas;
3.15.1.5 vietas, kur gali susikirsti keliai su kitais eismo dalyviais: blogai apžvelgiamos sankryžos, pėstieji, dviratininkai, užstojančios vaizdą transporto priemonės;
3.15.1.6. nukreipti žvilgsnį į tai, kas gali kelti ar kelia pavojų, ir imtis išvengiamųjų veiksmų;
3.15.2. vertinant šį veiksmą, turi būti atsižvelgta į transporto priemonės greitį, bet kokį egzaminuojamojo išvengiamąjį veiksmą ir situacijos pavojingumą.
3.16.1. tinkamai vadovautis važiavimo pirmumo taisyklėmis; įvertinti eismo situaciją ir nepriklausomai nuo to, ar ji aprašyta Kelių eismo taisyklėse, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairuoti efektyviai:
3.16.1.1. kartu su kitomis transporto priemonėmis, važiuojančiomis ta pačia kryptimi, kai nėra reikalo nuolat koreguoti tarpą iki kitų transporto priemonių, važiuojančių tuo pačiu greičiu;
3.16.1.2. nedaug besikeičiančiomis eismo sąlygomis, kai dauguma transporto priemonių juda ta pačia kryptimi ir tuo pačiu greičiu, kai nereikia priimti sudėtingų sprendimų dėl to, kad gali būti užkirstas kelias, dėl besikeičiančios kelio paviršiaus būklės, staigių posūkių ar stačių įkalnių ar nuokalnių;
3.16.1.3. esant intensyviam eismui, reaguoti į eismo situacijas ir sąlygas;
3.16.1.4. specifiniuose keliuose: greitkeliuose, automagistralėse;
3.16.2. kuo tiksliau parinkti ir pasinaudoti saugiu tarpu transporto sraute:
3.16.2.1. važiuojant per sankryžą;
3.16.2.2. persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą;
3.16.2.3. pradedant važiuoti arba įvažiuojant į kelią;
3.16.3. daryti tai, ko tikisi kiti eismo dalyviai, kad nepriverstų kitų eismo dalyvių imtis išvengiamųjų veiksmų;
3.16.4. planuoti ir laiku priimti teisingą sprendimą, tinkamai įvertinus greitį ir atstumą iki bet kokio eismo objekto (transporto priemonės ar pėsčiųjų), kad nereikėtų veikti staigiai:
3.16.4.1. dėl kitų eismo dalyvių veiksmų;
3.16.4.2. dėl to, kad gali būti užkirstas kelias, dėl besikeičiančios kelio paviršiaus būklės, staigių posūkių ar stačių įkalnių ir nuokalnių;
3.16.5. padaręs klaidą ir atsidūręs pavojingoje situacijoje ar pažeidęs Kelių eismo taisykles, ištaisyti klaidą anksčiau, negu ji sudarys problemų;
3.16.6. negalėdamas laisvai pravažiuoti, rasti būdą, kaip saugiai ir, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių išvengti problemos;
3.16.7. sąveikauti su kitais vairuotojais, t. y. padėti įsilieti į transporto srautą, ypač kai kelias užimtas, persirikiuoti;
3.16.8. pritaikyti savo sprendimus ir veiksmus, jei kitų eismo dalyvių elgesyje atpažįstami eismo pavojaus požymiai.
3.17. Saugaus atstumo pasirinkimas: vairuoti transporto priemonę taip, kad:
3.17.1. atstumas iki priešais važiuojančių transporto priemonių būtų saugus. Atstumas iki priešais važiuojančios transporto priemonės vertinamas pagal laiką, per kurį transporto priemonė nuvažiuoja šį atstumą, turi būti:
3.17.1.1. ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas;
3.17.1.2. kelyje, kuriame yra dvi ar daugiau eismo juostos, skirtos važiuoti viena kryptimi, ne mažesnis kaip per tris sekundes nuvažiuojamas atstumas;
3.17.2. sustojus transporto sraute, tarpas iki priešais sustojusios transporto priemonės būtų pakankamas ją apvažiuoti, nevažiuojant atbuline eiga;
3.17.3. atstumas iki šalia važiuojančių ar stovinčių transporto priemonių būtų saugus:
3.17.3.1. paliktų stovėti transporto priemonių atžvilgiu – manevruotų tokiu atstumu, kad nekiltų abejonių, jog nekliudys stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, o, pastačius transporto priemonę į stovėjimo vietą, atstumas iš šono leistų atidaryti automobilio duris;
3.17.3.2. atstumas iki apvažiuojamo ar lenkiamo dviratininko būtų ne mažesnis kaip 1,5 m.
3.18.1. kontroliuoti transporto priemonės važiavimo greitį, atliekant manevrus:
3.18.1.1. esant būtinybei, išlaikyti pakankamai lėtą greitį, kad galėtų kompensuoti bet kokią daromą klaidą;
3.18.1.2. transporto priemonė turi judėti tolygiai ir sklandžiai;
3.18.2. pasirinkti tinkamą greitį prieš:
3.18.2.1. jungiant žemesnę pavarą, kad perjungus pavarą transporto priemonė netrūkčiotų arba variklis nedirbtų per dideliais sūkiais;
3.18.2.2. įvažiuojant į kelio ruožą, kuriame reikia sulėtinti greitį ar sustoti (sankryžos, geležinkelio pervažos, pėsčiųjų perėjos, gyvenamosios zonos ir zonos, kur gali būti pėsčiųjų, dviratininkų bei paliktų stovėti transporto priemonių);
3.18.2.3. pasukant sankryžoje ar įvažiuojant į šalia kelio esančią teritoriją;
3.18.3. artėjant prie įkalnės viršūnės, blogai apžvelgiamos sankryžos ar vingio, sulėtinti greitį, kol pamatys, kad toliau važiuoti saugu;
3.18.4. pasirinkti važiavimo greitį pagal atstumą, kuriuo kelias matomas priekyje ir iš šonų:
3.18.4.1. blogai apžvelgiamose sankryžose ar kelio vingiuose;
3.18.4.3. važiuojant pro paliktas stovėti transporto priemones;
3.18.4.4. stipriai lyjant, esant dulksnai, migloje, rūke ir dūmuose sulėtinti greitį, kad galėtų sustoti nuvažiavęs matomą kelio ruožą;
3.18.5. pasiekti ir išlaikyti reikiamą greitį, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede.
3.18.6. važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu, neviršyti leistino greičio. Net ir esant neintensyviam eismui, važiavimas lėčiau, nei įprasta toje situacijoje, reiškia ne tik negebėjimą pasirinkti tinkamą greitį, bet ir daugelį kitų per lėtai atliekamų veiksmų (žvalgymasis, pavarų perjungimas, stabdymas ir kt.).
3.19. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas: vykdyti bet kokį eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo ar kelių ženklinimo reikalavimą; sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja eismo reguliavimo signalai, kelio ženklai ar kelių ženklinimas, pagal kelio ženklus ir kelių ženklinimą pasirinkti reikiamiems manevrams atlikti tinkamas eismo juostas.
3.20.1. tinkama seka atlikti veiksmus, kurie sudaro transporto priemonės valdymo sistemą (trajektorija – veidrodžiai – signalai – greitis – pavaros – veidrodžiai – išvengiamieji veiksmai – greitėjimas), artėjant prie bet kokio esamo ar galimo pavojaus;
3.20.2. (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) tinkama seka atliekant visus reikiamus veiksmus, saugiai atkabinti priekabą ar puspriekabę (toliau – priekaba), pastatyti vilkiką greta priekabos ir po to važiuoti, kad vėl ją prikabintų bei parengti transporto priemonių junginį važiuoti. Vertinant, ar egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai yra pakankami atkabinti ir prikabinti priekabą, priekabos atkabinimas ir prikabinimas vertinami kaip du atskiri elementai, t. y., lyg priekaba būtų prikabinama pirmą kartą. Atkabinant ar prikabinant priekabą veiksmų seka priklauso nuo priekabos konstrukcinių ypatumų.
3.21. Pusiausvyra ir motociklo valdymas: išlaikyti motociklo pusiausvyrą ir valdyti jį, važiuojant įvairiu greičiu ir įvairiomis eismo sąlygomis, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede.
3.22. Sėdėsena: važiuoti motociklu sėdint tokioje padėtyje, kuri būtų saugi ir patogi.
4. Egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK). Vertinant kiekvieną veiksmą, turi būti atsižvelgiama į visus papildomus veiksnius (aplinkybes): kelio, oro ir eismo sąlygas. Todėl esant tam tikroms kelio, oro ir eismo aplinkybėms, veiksmai, neatitinkantys aprašo II skyriuje aprašytų vertinimo kriterijų, laikomi priimtinais.
Egzaminuojamojo, kuris laiko egzaminą B kategorijos transporto priemone, sujungta su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė nei 750 kg, o junginio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, bet ne didesnė nei 4250 kg, veiksmai vertinami kaip egzaminuojamojo, laikančio egzaminą BE kategorijos transporto priemone.
5.1. parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu;
5.2. gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją).
6. KK, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir gebėjimais, bet tiesiogiai nesusijusios su veiksmais, aprašytais aprašo II skyriuje, vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis (toliau – BKK). Vertinamos keturios BKK:
6.1. egzaminuotojo įsikišimas;
6.2. susidūrimas (užvažiavimas ant kliūties ir pan.);
6.4. privalomų nurodymų nevykdymas.
7. NK – veiksmas, kuris parodo nepakankamą egzaminuojamojo įgūdžių lygį, bet vienas pats nekelia grėsmės jokiam eismo dalyviui ar netrukdo saugiai valdyti transporto priemonės, t. y. nesudaro potencialiai pavojingos situacijos. Vertinama egzaminuojamojo padarytų NK visuma. Į bendrą egzamino rezultatą įskaičiuojamos:
7.1. ne daugiau kaip viena egzaminuojamojo padaryta NK, vertinant kiekvieną patikrinimo prieš važiavimą veiksmą;
7.2. ne daugiau kaip šešios egzaminuojamojo padarytos NK, vertinant kiekvieną aprašo 8 punkte nurodytą veiksmą;
7.3. ne daugiau kaip trys NK, vertinant kiekvieną kitą veiksmą.
8. SPK – tai šešios NK, atliekant tą patį vertinamą veiksmą. SPK gali būti pažymėta vertinant:
8.1. sankabos valdymą (užgesintas variklis ir važiavimas išjungta sankaba);
8.4. padėties pasirinkimą manevruojant – atliekant aprašo 2 priedo 9.1 papunktyje aprašytą specialųjį važiavimo manevrą (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos);
8.5. padėties pasirinkimą važiuojamojoje dalyje;
8.6. situacijos stebėjimą (žvalgymasis per petį);
8.7. įspėjamųjų signalų naudojimą;
8.8. pusiausvyrą bei motociklo valdymą (vairuojant motociklą).
9. Egzaminas laikomas pradėtu po to, kai egzaminuotojas supažindina egzaminuojamąjį su egzamino sąlygomis ir tvarka, atsako į egzaminuojamojo klausimus, egzaminuojamasis susipažįsta su AB „Regitra“ jam parinktos transporto priemonės valdymu, pabando ja važiuoti ir sutinka pradėti egzaminą. Kiekvienas klaidingas ar netinkamas egzaminuojamojo veiksmas vertinamas kaip viena klaida. Egzaminuojamojo padarytos klaidos ir jų skaičius lemia egzamino rezultatą. Egzaminuojamojo padarytas klaidas, jo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei egzamino rezultatą egzaminuotojas pateikia vairavimo egzamino ataskaitoje. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas.
10. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis:
10.1. padaro devynias ir daugiau NK;
10.2. padaro šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK;
11. Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei nutraukiamas dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Egzaminavimo aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 41.1 ir 41.3 papunkčiuose numatytų aplinkybių. Šiuo ir aprašo 13 punkte nustatytais atvejais egzaminuojamasis, jei to pageidauja, grąžinamas atgal į AB „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą kaip įmanoma trumpiausiu maršrutu, o AB „Regitra“ egzaminuoti skirtą transporto priemonę vairuoja egzaminuotojas.
12. Egzaminas vertinamas kaip išlaikytas, jei nėra pagrindo vertinti jį kaip neišlaikytą.
13. Egzaminas nevertinamas kaip išlaikytas arba neišlaikytas, jei nutraukiamas dėl nenumatytų aplinkybių (Egzaminavimo aprašo 41.2 papunktis):
13.2. eismo įvykio ne dėl egzaminuojamojo kaltės;
13.3. pasikeitusių oro sąlygų (stipri liūtis, pūga ir pan.);
13.4. transporto priemonės gedimo.
IV. NEKRITINĖS IR SPECIFINĖS PASIKARTOJANČIOS KLAIDOS
14. Patikrinimas prieš važiavimą: NK – nesugeba surasti egzaminuotojo nurodytų transporto priemonės valdymo įtaisų ar įrangos; pademonstruoti savo žinių ar sugebėjimų, kaip juos valdyti, sureguliuoti arba patikrinti jų būklės; pasirengti važiuoti saugiai.
15. Valdymo bei saugos įtaisų ir įrangos naudojimas. Šios NK vertinamos tik po dviejų egzaminuotojo įspėjimų: „Prašau patikrinti valdymo įtaisus ir įrangą“. Turi būti skirta pakankamai laiko egzaminuojamajam pasitaisyti po kiekvieno įspėjimo:
15.1. NK – naudojasi bet kuriuo įtaisu ir (ar) įranga netinkamai (pavyzdžiui, nesugeba atrakinti vairo užrakto, palieka neuždarytas duris ir pan.);
15.2. NK – netinkamai sureguliuotas arba užsegtas saugos diržas;
15.3. NK – veda variklį, pasirinkęs netinkamą pavarą arba neišjungęs sankabos;
15.4. NK – be reikalo išjungia veikiantį variklį rakteliu ar mygtuku arba bando užvesti variklį, kai jis jau veikia.
16. Sankabos valdymas:
16.1. NK – be reikalo ilgai važiuoja nevisiškai įjungęs sankabą (įskaitant manevrus mažu greičiu);
16.2. NK – laiko koją ant arba virš sankabos paminos, kai sankaba nejungiama ilgiau kaip penkiolika sekundžių. Ši NK vertinama vieną kartą;
16.3. NK – netinkamai valdo sankabą pradėdamas važiuoti (transporto priemonė trūkčioja arba išsijungia variklis);
16.4. NK – netinkamai valdo sankabą jungdamas pavaras arba ja nesinaudoja kai tai reikalinga;
16.5. NK (A1, A2, A, B1, B ir BE kategorijos) – važiuodamas mažu greičiu netinkamu būdu valdo sankabą;
16.6. NK – laiko nuspaudęs sankabos paminą, kai pavara nejungiama ilgiau kaip tris sekundes, išskyrus atvejus, kai reikia pradėti važiuoti, sustoti arba manevruoti mažu greičiu;
16.7. NK – be reikalo užgesina variklį (dėl netinkamo sankabos valdymo, netinkamos pavaros ar pan.);
16.8. SPK – šešis kartus užgesina variklį.
17. Akceleratoriaus valdymas:
17.1. NK – netinkamai valdo akceleratoriaus paminą arba rankeną;
17.2. NK – per daug didina variklio sūkius, kai sankaba išjungta ar nevisiškai įjungta arba neįjungta pavara;
17.3. NK – spaudžia akceleratoriaus paminą ir nepasinaudoja transporto priemonės inercija prieš sustabdant iš anksto numatytoje vietoje (sankryžoje, kurioje dega draudžiamas šviesoforo signalas, stovi „Stop“ ženklas ir pan.) ar kitose situacijose.
18. Pavaros pasirinkimas:
18.1. NK – pasirenka pavarą, neatitinkančią: situacijos, transporto priemonės greičio, techninių duomenų ir važiavimo sąlygų, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
18.2. NK – važiuoja įjungęs neutralią pavarą išlanka (posūkiu ar vingiu) arba nuokalne;
18.3. NK – jungia pavarą, kai važiuodamas sankryžoje ar išlankoje suka vairą, ir (arba) pavaros perjungimas trukdo transporto priemonei judėti sklandžiai ir tolygiai;
18.4. NK (B kategorija) – pirma pavara nuvažiuoja didesnį kaip dviejų automobilių ilgio atstumą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
18.5. NK (B kategorija) – tolygiai važiuoja 30 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei trečią pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
18.6. NK (B kategorija) – tolygiai važiuoja 50 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei ketvirtą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
18.7. NK (B kategorija) – tolygiai važiuoja 70 km/h ar didesniu greičiu, įjungęs žemesnę nei penktą pavarą, kai eismo situacija ir (arba) važiavimo sąlygos to nereikalauja;
18.8. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – pavaros jungimo veiksmą atlieka netiksliai – pasireiškia būdingas triukšmas, vibracija arba pasirodo įspėjimas prietaisų skydelyje;
18.9. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – neperjungia pavaros iš antro karto;
18.10. NK (A1, A2 ir A kategorijos) – atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą, nesugeba sklandžiai perjungti pavaros;
18.11. NK ( visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) – netinkamai naudojasi pavaromis, kad sumažintų degalų naudojimą ir išmetamųjų teršalų kiekį;
18.12. SPK – šešios pasikartojančios pavaros pasirinkimo NK.
19. Vairo valdymas:
19.1. NK – neišlaiko pasirinktos trajektorijos: nukrypsta nuo trajektorijos, trūkčiodamas sukinėja vairą;
19.2. NK – yra neatidus netinkamai vairuojamųjų ratų padėčiai, palikdamas stovėti transporto priemonę ar pradėdamas važiuoti;
19.3. NK – bent vienu ratu įvažiuoja į kelkraštį arba atsiremia į bortelį ar šaligatvio kraštą, bet neužvažiuoja ant jo. Ši NK nevertinama, jei transporto priemonės ratas saugiai ir sklandžiai įvažiuoja į kelkraštį arba paliečia bortelį, ar šaligatvio kraštą, atliekant specialųjį važiavimo manevrą;
19.4. NK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) – suka vairą netinkamu būdu:
19.4.1. deda rankas ant vairo iš vidaus;
19.4.2. valdo vairą tik viena ranka, kai kita ranka yra laisva (išskyrus važiavimą atbuline eiga);
19.4.3. suka vairą vienos rankos delnu;
19.4.4. per daug suka vairą, kai transporto priemonė nejuda;
19.4.5. laiko vairą sukryžiavęs rankas ar kitokiu būdu, kuris riboja judesius vairu.
19.5. SPK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2 ir A) – šešios pasikartojančios aprašo 19.1 arba 19.2 papunkčiuose nurodytos vairo valdymo NK.
20. Stabdymas:
20.1. NK – valdo stabdžių paminą ar rankeną netinkamu būdu;
20.2. NK – neišlaiko vietoje transporto priemonės kai tai reikalinga, bet greitai pasitaiso ir nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
20.3. NK – (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A) blokuoja ratus (taip pat atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą), bet greitai pasitaiso;
20.4. NK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) –važiuodamas be reikalo laiko koją ant stabdžių paminos;
20.5. NK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) – važiuoja neišjungęs arba nevisiškai išjungęs stovėjimo stabdį;
20.6. NK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) – stabdo kaire koja;
20.7. NK (A1, A2 ir A kategorijos) – nenaudoja galinio rato stabdžio lėtindamas greitį ar sustodamas;
20.8. NK (A1, A2 ir A kategorijos) – blokuoja galinį ratą (taip pat atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą), bet greitai pasitaiso (užblokuotas ratas čiuožia ne daugiau kaip 1 m);
20.9. NK (A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos) – netinkamai naudoja stabdžius važiuodamas posūkiu, apvažiuodamas nukreipiamuosius kūgius.
20.10. NK (A1, A2 ir A kategorijos) – stabdo tik galinio rato stabdžiu (išskyrus: kai tai priimtina dėl kelio dangos; kai stabdymas trumpalaikis ir greitis mažinamas neženkliai; manevruojant mažu greičiu);
21. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:
21.1. NK – be reikalo nesilaiko eismo juostos ribų;
21.2. NK – važiuojamojoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos, t. y. neatsižvelgia į eismo situaciją priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat nepersirikiuoja arba be reikalo persirikiuoja iš vienos eismo juostos į kitą ir pan.;
21.3. NK – nepasitraukia dešiniau, kur tai įmanoma, važiuodamas keliu, kuriame yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Ši NK vertinama vieną kartą, važiuojant kelio ruožu (gatve) nuo sankryžos iki sankryžos, kurioje sukama;
21.4. NK – be reikalo važiuoja toliau nei pirmąja eismo juosta nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Ši NK nevertinama, jei važiuojant dešiniąja juosta reikia dažnai persirikiuoti dėl joje stovinčių transporto priemonių arba jei reikia važiuoti tiesiai, o iš dešiniosios juostos sankryžoje galima sukti tik į dešinę, arba eismas kitoje juostoje intensyvus. Ši NK vertinama vieną kartą, važiuojant kelio ruožu (gatve) nuo sankryžos iki sankryžos, kurioje sukama;
21.5. NK – sustabdo transporto priemonę netinkamoje vietoje (nepagrįstai dideliu atstumu nuo: „Stop“ linijos; važiuojamųjų dalių sankirtos; priekyje sustabdytos transporto priemonės; sustojus – didesniu kaip 40 cm atstumu nuo važiuojamosios dalies, kelio (ar kt.) krašto ar ženklinimo linijos ir pan.);
21.6. NK (A1, A2, A kategorija) – važiuoja horizontaliuoju kelių ženklinimu, nešvaria kelio dalimi (tepalo dėmės, smėlis ir pan.), kai to galima išvengti;
21.7. NK – atlikdamas manevrą pasirenka neracionalią trajektoriją, tačiau nesukelia potencialiai pavojingos situacijos (pvz., atliekant apsisukimą neišvengia atbulinės eigos naudojimo kai to galima išvengti pasirinkus tinkamą trajektoriją ir pan.);
21.8. NK – (A1, A2, A kategorija) – važiuojamosios dalies plotyje pasirenka padėtį, kuri nėra optimali siekiant mažinti pavojus, susijusius su priešais, paskui ir šalia važiuojančiomis ar stovinčiomis transporto priemonėmis, besikartojančiais pavojais ir transporto priemonėmis, artėjančiomis kertamais keliais;
21.9. SPK – šešios pasikartojančios padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje NK.
22. Padėties pasirinkimas manevruojant. Vertinama egzaminuojamajam atliekant aprašo 2 priede nurodytus specialiuosius manevrus:
22.1. NK (B1 ir B kategorija) – pabaigus transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą:
22.1.1. transporto priemonė stovi nelygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui;
22.1.2. bent vienas arčiau važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto esantis transporto priemonės ratas yra toliau kaip 40 cm nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;
22.1.3. transporto priemonė yra arčiau kaip 1 m arba toliau kaip 2 m atstumu nuo priekyje stovinčios transporto priemonės.
22.2. NK (B1 ir B kategorija) – pabaigus transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą transporto priemonė stovi:
22.2.1. nelygiagrečiai greta stovinčiai transporto priemonei ar stovėjimo vietą žyminčioms linijoms;
22.2.2. arčiau kaip 50 cm arba toliau kaip 1 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės;
22.2.3. toliau kaip 40 cm atstumu nuo stovėjimo vietos pabaigą žyminčios linijos arba bortelio.
22.3. NK (B1 ir B kategorija) – atlikdamas transporto priemonės pastatymo lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, atbuline eiga nuvažiavo daugiau kaip 3 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės);
22.4. NK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2 ir A) – atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede, daugiau nei du kartus naudojo atbulinės eigos pavarą. Atliekant specialųjį važiavimo manevrą ši NK vertinama tik vieną kartą.
22.5. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – sustojo nuvažiavus mažesnį kaip penkis transporto priemonių junginio ilgius atitinkantį atstumą, atlikdamas aprašo 2 priedo 9.1 papunktyje aprašytą specialųjį važiavimo manevrą;
22.6. NK (B1 ir B kategorijos) – važiuodamas atbuline eiga su posūkiu į dešinę nuvažiavo daugiau kaip 1 m nuo dešiniojo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;
22.7. SPK (BE, C1E, CED1E ir DE kategorijos) – šešis ar daugiau kartų sustojo nuvažiavus mažesnį kaip penkis transporto priemonių junginio ilgius atitinkantį atstumą, atlikdamas aprašo 2 priedo 9.1 papunktyje aprašytą specialųjį važiavimo manevrą;
22.8. NK (D1, D, ir T kategorijos) – pabaigus transporto priemonės pastatymo šonu prie pakylos manevrą, bent vienos keleivių įlaipinimo arba išlaipinimo durys yra toliau kaip 30 cm nuo pakylos krašto.
23. Padėties pasirinkimas, sukant į dešinę:
23.1. NK – prieš posūkį transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto;
23.2. NK – pradėjus sukti, transporto priemonė yra per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, sukama per plačiai ir posūkis užbaigiamas per arti priešingos krypties eismo juostos;
23.3. NK (C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – baigdamas posūkį į dešinę bet kuria transporto priemonės dalimi be reikalo įvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą.
24. Padėties pasirinkimas, sukant į kairę:
24.1. NK – prieš posūkį (apsisukimą) transporto priemonė yra ne eismo juostoje, nelygiagreti ženklinimui, toliau nei būtina nuo priešingų krypčių eismo srautus skiriančios (pažymėtos ar nepažymėtos) linijos arba skiriamosios juostos;
24.2. NK – suka būdamas per toli nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto vienpusio eismo kelyje;
24.3. NK – pasuka priekinius ratus į kairę laukdamas posūkio, išskyrus situacijas, kai tai yra būtina;
24.4. NK – suka plačiai, važiuoja per daug į dešinę nuo važiuojamųjų dalių sankirtos centro, kur eismo sąlygos to nereikalauja;
24.5. NK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2 ir A) – įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą arba išvažiuodamas iš jos nežymiai išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos.
25. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:
25.1. NK – nesižvalgo ir nestebi viso kelio priekyje, iš šono ir už transporto priemonės;
25.2. NK – pasukdamas galvą per atitinkamą petį netikrina per galinio vaizdo veidrodžius nematomos kelio dalies kai eismo situacija to reikalauja. Ši NK ne visada gali būti vertinama, jei egzaminuojamasis vairuoja transporto priemonę, kurios konstrukcija neįgalina patikrinti nematomos kelio dalies pažiūrėjus per petį;
25.3. NK – nepasižiūri atgal prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga. Ši NK taip pat vertinama, kai egzaminuojamasis vairuoja B1 arba B kategorijos transporto priemonę ir pradėdamas važiuoti atbuline eiga pasižiūri atgal tik per galinio vaizdo veidrodžius. Ši NK nevertinama, jei važiavimas atbuline eiga yra pakartotinis, sekantis iš karto po trumpo sustabdymo (ar pavažiavimo į priekį) kai prieš ankstesnį važiavimą atbuline eiga pasižiūrėjo atgal ir eismo situacija nepasikeitė;
25.4. NK – atitraukia dėmesį nuo važiavimo krypties ilgiau nei būtina skirti valdymo, saugos ir kontrolės įtaisams, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
25.5. SPK – šešios situacijos ir daugiau, kai reikia patikrinti per galinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį, bet per petį nepasižiūrima.
26. Veidrodžių naudojimas:
26.1. NK – nežiūri į galinio vaizdo veidrodžius prieš sulėtindamas, sustabdydamas transporto priemonę, įvažiuodamas į posūkį, persirikiuodamas, išvažiuodamas iš kelio ar įvažiuodamas į kelią, artėdamas prie bet kokios kliūties;
26.2. NK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – nesinaudoja išoriniais galinio vaizdo veidrodžiais važiavimo atbuline eiga manevro metu, t. y. žiūri tik per langą.
27. Įspėjamųjų signalų naudojimas:
27.1. NK – neparodo posūkio signalo, kad įspėtų apie savo ketinimus, kai tai būtina, atsižvelgiant į eismo situaciją. Ši NK nevertinama, kai dėl tam tikrų aplinkybių (mažas atstumas tarp artimiausio kertamo kelio arba įvažiavimo į šalia kelio esančią teritoriją ir numatyto posūkio vietos ir pan.) tai daryti netikslinga;
27.2. NK – nerodo posūkio į dešinę signalo prieš išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos;
27.3. NK – rodo klaidingos krypties posūkio signalą. Ši NK vertinama, jei egzaminuojamasis suka į priešingą pusę, nei rodo signalą;
27.4. NK – neišjungia posūkio signalo per penkias sekundes po to, kai posūkis ar persirikiavimas buvo baigtas;
27.5. NK – išjungia posūkio signalą per anksti, t. y. anksčiau nei posūkis ar persirikiavimas pradėtas ar baigtas, ir daugiau jo nebeįjungia;
27.6. NK – rodo posūkio signalą be reikalo ir gali suklaidinti kitus eismo dalyvius;
27.7. SPK – šešios pasikartojančios įspėjamųjų signalų naudojimo NK.
28. Eismo pavojų įvertinimas:
NK – netinkamai ar nepakankamai greitai reaguoja į eismo pavojų.
29. Sprendimų priėmimas:
29.1. NK – tinkamai neįvertina greičio ir atstumo iki kitų transporto priemonių pradėdamas važiuoti, važiuodamas per sankryžą, persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, apvažiuodamas kliūtį ar lėčiau važiuojančią transporto priemonę, lenkdamas, įvažiuodamas į kelią, prieš pradėdamas atlikti arba atlikdamas specialųjį važiavimo manevrą, aprašytą aprašo 2 priede;
29.2. NK – sustoja tinkamai, bet esant saugiam tarpui transporto sraute nesiryžta važiuoti;
29.3. NK – be reikalo sustoja (delsia), kai nėra transporto priemonių ar pėsčiųjų, kuriems galėtų trukdyti, o kelias yra laisvas;
29.4. NK – be reikalo duoda kelią kitam eismo dalyviui, t. y. netinkamai taiko važiavimo pirmumo taisykles.
30. Saugaus atstumo pasirinkimas:
30.1. NK – laikosi mažesnio kaip per dvi sekundes, bet didesnio kaip per vieną sekundę nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės;
30.2. NK – laikosi mažesnio kaip per tris sekundes, bet didesnio kaip per dvi sekundes nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės kelyje, kuriame yra dvi ar daugiau eismo juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi, kai eismo situacija to nereikalauja.
30.3. NK – nepalankiomis eismo sąlygomis laikosi mažesnio kaip per keturias sekundes, bet didesnio kaip per dvi sekundes nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės. Egzaminuotojas privalo įvertinti papildomus (didesnius) atstumus, kurių turi laikytis C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E, DE ir T kategorijų transporto priemonių vairuotojai;
30.4. NK – laikosi per mažo šoninio atstumo, iki objekto, kuriam ar dėl kurio gali kilti pavojus, tačiau nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
30.5. NK – sustabdo transporto priemonę, palikdamas nepakankamą tarpą iki priešais sustojusios transporto priemonės, kad prireikus galėtų apvažiuoti priešais sustojusią transporto priemonę, nevažiuodamas atbuline eiga.
31. Greičio pasirinkimas:
31.1. NK – įsibėgėja per greitai arba per lėtai, netinkamai atsižvelgdamas į eismo sąlygas;
31.2. NK – važiuoja per greitai konkrečioje situacijoje, bet neviršija leistino greičio. Ši NK vertinama, kai egzaminuojamasis važiuoja didesniu nei tinkama greičiu;
31.3. NK – važiuoja per lėtai kai eismo sąlygos to nereikalauja, t. y. 10–15 km/h mažesniu, nei leistina arba tokiu greičiu, kuris dėl per lėto judėjimo egzaminuojamojo vairuojamą transporto priemonę išskiria eismo sraute ir jį nepagrįstai stabdo. Ši NK taip pat vertinama, kai egzaminuojamasis nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede;
31.4. NK – važiuoja viršydamas leistiną greitį ne daugiau kaip 10 km/h. Klaida neturi būti vertinama, jei viršijimas truko ne daugiau kaip 3 sekundes.
32. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:
32.1. NK – sustabdo transporto priemonę taip, kad ji išsikiša už „Stop“ linijos (ženklo „Stop“ linija);
32.2. NK – ketindamas sankryžoje pasukti į kairę, neįvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą laukti saugaus tarpo transporto sraute, kai tai dera daryti;
32.3. NK – nepakankamai supranta eismo reguliavimo signalus, t. y. per ilgai delsia, nors gali važiuoti nekliudydamas kitiems eismo dalyviams;
32.4. NK – ketindamas sankryžoje pasukti į kairę, netinkamai įvažiuoja į važiuojamųjų dalių sankirtą paskui pirmąją transporto priemonę. Ši NK vertinama, kai egzaminuojamajam važiuoti leidžia šviesoforo (reguliuotojo) signalas.
32.5. NK (A1, A2 ir A kategorijos) – atlikdamas specialųjį važiavimo manevrą, aprašytą aprašo 2 priedo 2.6 papunktyje, nesustabdo motociklo nurodytoje vietoje ar kiek įmanoma arčiau jos. Sustojimas kiek įmanoma arčiau reiškia ne daugiau kaip per 1 m prieš „Stop“ liniją ar kūgiu pažymėtą sustojimo vietą.
33. Nuoseklumas:
33.1. NK – pasirenka netinkamą transporto priemonės valdymo sistemos seką;
33.2. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – netinkamai atidaro sukabinimo įtaiso kablio arba smaigo užrakto žiotis, besiruošdamas atkabinti arba prikabinti priekabą;
33.3. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – nesaugiai įtraukia priekabos atramas, bet nesudaro potencialiai pavojingos situacijos;
33.4. NK (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) – prikabinęs priekabą nepatikrina, ar veikia visi priekabos žibintai.
34. Pusiausvyra ir motociklo valdymas (A1, A2 ir A kategorijos):
34.1. NK – neišlaiko pusiausvyros arba nesuvaldo motociklo ir (arba) važiuodamas koja atsiremia į žemę;
34.2. NK – neišlaiko lėtai einančio pėsčiojo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus mažu greičiu;
34.3. NK – nepasvyra motociklu taip, kad saugiai važiuotų posūkyje, atliktų specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede;
34.4. SPK – daugiau kaip penkis kartus neišlaiko pusiausvyros arba nesuvaldo motociklo.
35. Sėdėsena (A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos):
35.1. NK – važiuoja kojų pirštais atsirėmęs į paminas;
35.2. NK – važiuoja keliais neliesdamas degalų bako;
35.3. NK – važiuoja laikydamas galvą netinkamoje padėtyje;
35.4. NK – važiuoja sėdėdamas (atsitraukia) per toli nuo degalų bako;
35.5. NK – važiuoja slidinėdamas iš vienos pusės į kitą per sėdynę (balną);
35.6. NK – važiuoja bet kurią ranką atitraukęs nuo vairo be tinkamos priežasties, bet neprarasdamas pusiausvyros ir valdymo.
36. Valdymo bei saugos įtaisų ir įrangos naudojimas:
36.1. KK – neužsisega saugos diržo, kai tai yra būtina. Ši KK nevertinama specialioje aikštelėje atliekant manevrus, aprašytus aprašo 2 priede;
36.2. KK – naudojasi mobiliojo ryšio priemone neleistinu būdu;
36.3. KK – naudojasi bet kuriuo saugos įtaisu ir (ar) įranga netinkamai arba nesinaudoja juo, kai tai yra būtina, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
36.4. KK (A1, A2 ir A kategorijos) – važiuoja su nuleista atramine šonine kojele;
36.5. KK (A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos) – netinkamai naudoja motociklininkui reikalingą aprangą (saugos šalmas, akių, alkūnių, kelių ir pečių apsaugos, pirštinės, batai).
37. Sankabos valdymas:
37.1. KK (A1, A2 ir A kategorijos) – pakelia priekinį ratą, nes blogai valdo sankabą arba per greitai įsibėgėja;
37.2. KK – užgesina variklį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.
38. Pavaros pasirinkimas:
38.1. KK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2 ir A) – jungia atbulinės eigos pavarą, kai važiuoja į priekį, arba važiavimo į priekį pavarą, kai važiuoja atbuline eiga, arba transporto priemonės su automatine pavarų dėže stovėjimui skirtą pavarų selektoriaus padėtį, kai transporto priemonė juda;
38.2. KK – pasirenka netinkamą pavarą ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.
39. Vairo valdymas (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas):
39.1. KK – nesuvaldo (neišlaiko) vairo;
39.2. KK – atitraukia abi rankas nuo vairo, kai transporto priemonė juda. Klaida nevertinama, jei rankos atitraukiamos trumpam (sekundei), nesukeliant potencialiai pavojingos situacijos, pavyzdžiui, kai manevruojant judama labai lėtai.
40. Stabdymas:
40.1. KK – be reikalo staigiai stabdo ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
40.2. KK – neišlaiko transporto priemonės vietoje, sustabdęs ją įkalnėje ar nuokalnėje, t. y. leidžia transporto priemonei pariedėti ir greitai nepasitaiso (sudaro potencialiai pavojingą situaciją);
40.3. KK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, ir A) – stipriai spaudžia stabdžių paminą, taip blokuodamas transporto priemonės ratus bei priversdamas juos slysti, ir greitai nepasitaiso;
40.4. KK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) – įjungia stovėjimo stabdį važiuodamas ir nesuvaldo transporto priemonės;
40.5. KK (A1, A2 ir A kategorijos) – blokuoja priekinį ratą (taip pat ir atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą);
40.6. KK (A1, A2 ir A kategorijos) – blokuoja galinį ratą (taip pat ir atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą) ir greitai nepasitaiso (užblokuotas ratas čiuožia 1 m ar daugiau);
40.7. KK (A1, A2 ir A kategorijos) – nuolat spaudžia stabdžių paminą arba svirtį (stabdžių signalas veikia gana ilgą laiką), kai transporto priemonė juda. Vertindamas šią KK, egzaminuotojas privalo būti tikras, kad klaida įvyko ne dėl stabdžių signalo jungiklio gedimo. Ši KK nevertinama, kai egzaminuojamasis lėtai atlieka specialiuosius važiavimo siaura juosta, aštuoniuke arba gyvatėle manevrus;
40.8. KK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) – prieš atsistodamas nuo vairuotojo sėdynės išlipimui arba patvirtindamas, jog transporto priemonė parengta palikti stovėti, neįjungia stovėjimo stabdžio (arba automatinės pavarų dėžės selektoriaus atitinkamos padėties), kai neįjungta pavara, kuri leidžia palikti transporto priemonę stovėti saugiai.
41. Padėties pasirinkimas važiuojamojoje dalyje:
41.1. KK – pasirenka netinkamą trajektoriją arba persirikiuoja važiuojamųjų dalių sankirtoje ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
41.2. KK – netinkamai lenkia arba apvažiuoja transporto priemonę;
41.3. KK – sustoja, kur sustoti draudžiama;
41.4. KK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2, A) – važiuoja taip, kad trečdalis transporto priemonės ar daugiau be reikalo yra priešpriešinio eismo juostoje;
41.5. KK (C1, C, C1E ir CE kategorijos) – važiuoja toliau nuo važiuojamosios dalies krašto negu antrąja eismo juosta, išskyrus tuos atvejus, kai reikia sukti į kairę, apsisukti, apvažiuoti kliūtį, sustoti (stovėti) vienpusio eismo kelyje;
41.6. KK (A1, A2 ir A kategorijos) – važiuoja per arti priešingų krypčių eismo srautus skiriančios linijos (paženklinta arba nepaženklinta važiuojamoji dalis), eismo juostos linijos ar dešiniojo arba kairiojo važiuojamosios dalies krašto ar kelkraščio, sudarydamas potencialiai pavojingą situaciją. Ši KK taip pat vertinama, kai bet kuri motociklininko kūno dalis yra priešpriešinio eismo juostoje.
42. Padėties pasirinkimas manevruojant:
42.1. KK (B1 ir B kategorija) – pabaigus transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, bent vienas arčiau važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto esantis transporto priemonės ratas yra toliau kaip 80 cm nuo važiuojamosios dalies (šaligatvio) krašto;
42.2. KK (B1 ir B kategorija) – pabaigus transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė stovi arčiau kaip 0,3 m arba toliau kaip 1,5 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės;
42.3. KK (B1 ir B kategorija) – atlikdamas transporto priemonės pastatymo į stovėjimo vietą lygiagrečiai važiuojamosios dalies kraštui manevrą, nuvažiavo daugiau kaip 5 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės);
42.4. KK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – atliekant aprašo 2 priedo 5 punkte ir 9.2 papunktyje nurodytus specialiuosius važiavimo manevrus, nesugebėjo atlikti specialiojo važiavimo manevro, tris kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą;
42.5. KK (BE, C1, C, C1E, CE, D1, D, D1E ir DE kategorijos) – pabaigus specialųjį pastatymo prie rampos (ar kitaip pažymėtos manevro ribos) važiavimo manevrą, transporto priemonė stovi daugiau kaip 1 m atstumu prieš rampos imitatorių (manevro pabaigos ribą);
42.6. KK (D1, D, ir T kategorijos) – pabaigus transporto priemonės pastatymo šonu prie pakylos manevrą, bent vienos keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo durys yra toliau kaip 50 cm nuo pakylos (šaligatvio) krašto.
43. Padėties pasirinkimas, sukant į dešinę:
43.1. KK – suka iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į dešinę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;
43.2. KK – užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
43.3. KK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2 ir A) – suka taip, kad trečdalis transporto priemonės arba daugiau be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą.
44. Padėties pasirinkimas, sukant į kairę:
44.1. KK – suka (apsisuka) iš tam neskirtos eismo juostos. Jei egzaminuojamasis ketina sukti į kairę iš lėtėjimo juostos ir nepersirikiuoja į ją iš anksto, tai vertinama kaip padėties pasirinkimo važiuojamojoje dalyje KK;
44.2. KK – užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
44.3. KK (visos kategorijos, išskyrus A1, A2 ir A) – suka taip, kad trečdalis transporto priemonės arba daugiau įvažiuojant į posūkį (važiuojamųjų dalių sankirtą) arba išvažiuojant iš posūkio (važiuojamųjų dalių sankirtos) be reikalo išsikiša į priešpriešinio eismo juostą;
44.4. KK (A1, A2 ir A kategorijos) – sukdamas į kairę bet kokia motociklo ar kūno dalimi išsikiša į priešpriešinio eismo juostą ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.
45. Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis:
45.1. KK – nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, prieš važiuojant ir / arba, atsižvelgiant į matomumą ir kitas sąlygas, važiuodamas per geležinkelio pervažą, sankryžą ar kitą vietą, kurioje gali tekti duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, ar įvažiuodamas (išvažiuodamas iš) į kelią iš šalia jo esančių teritorijų;
45.2. KK – nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos (nei per veidrodžius, nei per petį), prieš persirikiuodamas, ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, kai transporto priemonė pasislenka į šoną per jos plotį ar daugiau. Ši KK nevertinama, kai persirikiuojama į beprasidedančią eismo juostą jei artėjant prie jos pradžios matyti, jog kliūčių nėra ir neatsiras kol manevras bus atliktas;
45.3. KK – nukreipia žvilgsnį nuo važiavimo krypties ir sudaro pavojingą arba potencialiai pavojingą situaciją, taip pat ir tikrindamas per galinio vaizdo veidrodžius nematomą kelio dalį;
45.4. KK – nesižvalgo ir nestebi aplinkos (nei per veidrodžius, nei per petį) šalia ir už transporto priemonės važiuodamas atbuline eiga.
46. Įspėjamųjų signalų naudojimas:
KK – nerodo arba netinkamai rodo posūkio signalą ir dėl kito eismo dalyvio klaidinimo susidaro pavojinga situacija.
47. Sprendimų priėmimas:
47.1. KK – įvažiuoja ir sustabdo transporto priemonę pėsčiųjų perėjoje, už kurios yra kliūtis (grūstis ar panašiai), arba važiuojamųjų dalių sankirtoje, kurioje arba už kurios yra kliūtis ir trukdo kitų transporto priemonių eismą, arba geležinkelio pervažoje;
47.2. KK – užsidegus geltonam arba raudonam šviesoforo signalui, neišvažiuoja iš važiuojamųjų dalių sankirtos, kai buvo įvažiavęs į ją ketindamas sukti į kairę. Ši KK vertinama, kai egzaminuojamasis nepasinaudoja saugiu tarpu transporto sraute išvažiuoti iš važiuojamųjų dalių sankirtos;
47.3. KK – neduoda kelio (nepraleidžia) transporto priemonėms ar kitiems eismo dalyviams, važiuoja per pėsčiųjų perėją arba pro mokyklinį autobusą neįsitikinęs, kad nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Ši KK nevertinama, jei egzaminuojamasis važiuoja, nes negali duoti kelio dėl kitų eismo dalyvių veiksmų.
48. Saugaus atstumo pasirinkimas:
48.1. KK – laikosi per vieną sekundę (dvi sekundes, jei kelio danga šlapia, apledėjusi, grįsta akmenimis ir pan.) ar mažiau nuvažiuojamo atstumo iki priešais važiuojančios transporto priemonės;
48.2. KK – laikosi per mažo atstumo iki stovinčių, priešpriešiais ar ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių, pėsčiųjų, einančių važiuojamąja dalimi, kliūčių važiuojamosios dalies pakraštyje (pavyzdžiui, važiuodamas 50 km/h greičiu laikosi 0,5 m šoninio atstumo iki apvažiuojamos TP);
48.3. KK – važiuodamas ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, laikosi mažesnio kaip 1 m šoninio atstumo arba, važiuodamas didesniu nei 50 km/h greičiu, laikosi mažesnio kaip 1,5 m šoninio atstumo iki dviratininko.
49. Greičio pasirinkimas:
49.1. KK – važiuoja daugiau kaip 10 km/h viršydamas leistiną greitį. Ši KK vertinama kai greičio viršijimas truko 3 ar daugiau sekundžių;
49.2. KK – važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. daugiau kaip 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo situacija to nereikalauja. Ši KK taip pat vertinama, kai egzaminuojamasis važiuoja per lėtai, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede. Ši KK nevertinama, jei egzaminuojamasis saugiai greitėja su transporto srautu arba jei per lėtas važiavimas trunka mažiau kaip 3 sekundes;
49.3. KK – didina greitį, kai yra lenkiamas, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
49.4. KK – važiuoja per greitai, bet neviršija leistino greičio, ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją, taip pat ir važiuodamas atbuline eiga;
50. Eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų ir kelių ženklinimo reikalavimų vykdymas:
50.1. KK – nevykdo eismo reguliavimo signalo, kelio ženklo arba kelių ženklinimo reikalavimų. Ši KK taip pat vertinama, jei egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė išvažiuoja už linijos, žyminčios specialiajam važiavimo manevrui skirto ploto ribas arba pabaigus specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priedo 3.3 ir 3.4 papunkčiuose, stovi ant (už) stovėjimo vietą žyminčių linijų, jei stovėjimo vieta paženklinta;
50.2. KK – sustabdo transporto priemonę už „Stop“ linijos ar važiuojamųjų dalių sankirtos krašto tokiu atstumu, kad sudaro potencialiai pavojingą situaciją. Ši KK taip pat vertinama, jei egzaminuojamasis, atlikdamas įsibėgėjimo ir tikslaus sustojimo nurodytoje vietoje manevrą, pravažiuoja sustojimo vietą žyminčią liniją (gaireles);
51. Nuoseklumas (BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijos):
51.1. KK – nesugeba atkabinti arba prikabinti priekabos;
51.2. KK – praleidžia dalį veiksmų, taip sudarydamas potencialiai pavojingą situaciją:
51.2.1. nepanaudoja stovėjimo stabdžio;
51.2.2. neatlieka sukabinimo patikrinimo manevro;
51.2.3. nepakelia arba nenuleidžia atramų ar neužfiksuoja pakėlimo rankenos;
51.2.4. neįsitikina, kad sukabinimo įtaiso kablio arba smaigo užrakto žiotys uždarytos arba atidarytos, kai to reikia;
51.2.5. nenaudoja ratų atsparų, kai to reikia;
51.2.6. neatjungia ir neuždaro arba nesujungia žarnų ar kabelių;
51.2.7. (C1E, CE, D1E ir DE kategorijos) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikina, ar oro slėgis sistemoje pasiekė tinkamą lygį.
52. Pusiausvyra ir motociklo valdymas (A1, A2 ir A kategorijos):
52.1. KK – krenta nuo motociklo arba jį paguldo;
52.2. KK – neišlaiko pusiausvyros arba nesuvaldo motociklo ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją;
52.3. KK – nesugeba tinkamai pastatyti motociklo ant stovėjimo kojelių ar šoninės atramos;
52.4. KK – nesugeba atlikti specialiojo važiavimo manevro nesustodamas;
52.5. KK – išvažiuoja už kūgiais pažymėtos eismo juostos ribų arba nesilaiko kūgių apvažiavimo trajektorijos, atliekant specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus aprašo 2 priede.
53. Sėdėsena (A1, A2, A ir B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos):
53.1. KK – atitraukia abi rankas nuo vairo, kai motociklas važiuoja;
53.2. KK – padeda kojas ant paminų kitaip, nei skirta kojoms naudoti valdymo įtaisuose.
VI. BENDROSIOS KRITINĖS KLAIDOS
54. BKK – egzaminuotojo įsikišimas žodžiu arba fiziškai, kad:
54.1. būtų išvengta eismo įvykio;
54.2. būtų išvengta pavojingos situacijos dėl neadekvataus transporto priemonės valdymo, galinčio sukelti grėsmę eismo saugumui;
54.3. padėtų egzaminuojamajam bet kokioje egzamino dalyje dėl jo nesugebėjimo, t. y. atliktų už jį veiksmus, kai tai yra būtina saugiam eismui užtikrinti, arba dėl neadekvataus laiko, reikalingo egzaminui užbaigti.
55. BKK – susidūrimas. Tai situacija, kai egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė susiduria (užvažiuoja) su kitu objektu arba (A1, A2, A kategorijos) kliudo objektą savo kūnu. Ši BKK taip pat vertinama užvažiavus vienu arba daugiau ratų ant šaligatvio krašto (bortelio).
56. BKK – pavojinga situacija. Egzaminuojamojo veiksmų sudaryta pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai (taip pat ir pėstieji) priversti imtis veiksmų, kad išvengtų susidūrimo arba kitokio pavojaus.
57. BKK – privalomų nurodymų nevykdymas. Egzaminuojamasis nevykdo tikrinančių pareigūnų (reguliuotojų) nurodymų.
58. Aprašo nuostatų vykdymo kontrolę atlieka AB „Regitra“ Paslaugų valdymo ir vystymo departamento Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimų išdavimo paslaugų skyrius.
SPECIALIEJI VAŽIAVIMO MANEVRAI
1. Specialieji važiavimo manevrai (toliau – manevrai) atliekami specialioje tam pritaikytoje aikštelėje (toliau – aikštelė) ir (arba) kelyje. Kelyje pastatymo į laikiną stovėjimo vietą manevrai turi būti atliekami ten, kur leidžiama sustoti ir stovėti. Specialiųjų važiavimo manevrų atlikimo vietą ir seką parenka egzaminuotojas.
2. Egzaminuojant A1, A2 arba A kategorijos transporto priemone turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba:
2.1. valdyti motociklą su išjungtu varikliu. Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymima juostos (ilgis – 22 m, plotis – 3 m) pradžia ir pabaiga bei šiai juostai statmena stovėjimo vieta (ilgis – 3 m, plotis – 2 m), esanti už 10 m nuo juostos pradžią žyminčio kūgio, dešinėje pusėje. Atlikdamas šį manevrą egzaminuojamasis turi:
2.1.1. stumti motociklą į priekį, eidamas kairėje motociklo pusėje, abiem rankomis laikydamas vairą; stabdyti motociklą tinkamai naudodamas stabdžius;
2.1.2. įstumti atbulą motociklą į stovėjimo vietą bent viena ranka laikydamas vairą;
2.1.3. pastatyti motociklą ant stovėjimo kojelių arba atremti su šonine atrama, po to nukelti nuo jų;
2.1.4. išstumti motociklą iš stovėjimo vietos ir pasukęs jį į dešinę nustumti į priekį dar 10 m;
2.2. važiuoti siaura juosta tiesiai pastoviu greičiu šalia lėtai (apie 1 m/s) einančio egzaminuotojo. Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymima juostos (ilgis – 20 m, plotis – 1,5 m) pradžia ir pabaiga. Egzaminuojamasis pradeda važiuoti ne nuo juostos pradžią žyminčių kūgių, o šiek tiek iš toliau, kad ties juostos pradžia pasiektų tinkamą greitį;
2.3. važiuoti aštuoniuke. Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymimi stačiakampio (6 x 12 m dydžio), kuriame egzaminuojamasis važiuoja aštuoniuke, kampai ir aštuoniukės apskritimų centrai, tarp kurių – 4 m atstumas. Egzaminuojamasis:
2.3.1. pradeda manevrą nuo trumposios stačiakampio kraštinės;
2.3.2. važiuoja išilgai stačiakampio ir suka į kairę;
2.3.3. turi važiuoti aštuoniuke vienodu greičiu tinkamai pasvirdamas motociklu;
2.3.4. turi nukreipti žvilgsnį tinkama kryptimi, kad posūkio spindulys būtų kuo mažesnis ir motociklas neišvažiuotų už kūgiais pažymėto stačiakampio ribų. Leistinas nežymus išvažiavimas už stačiakampio ribų, jeigu egzaminuojamasis sugeba važiuoti sklandžiai ir iš esmės taisyklingai;
2.4. važiuoti gyvatėle nesustodamas tarp šešių vienoje tiesėje išdėstytų kūgių lėtai ir greitai (ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu). Atstumas tarp gretimų kūgių važiuojant lėtai – 3 m; greitai – 8 m. Pradedant manevrą, motociklas turi būti kūgių sudarytoje linijoje prieš pirmą kūgį. Egzaminuojamasis:
2.4.1. važiuodamas gyvatėle lėtai, manevrą gali atlikti pajudėdamas likus 3–5 m iki pirmojo kūgio, o važiuodamas greitai – šiek tiek iš toliau, kad ties gyvatėlės pradžia pasiektų ne mažesnį kaip 30 km/h greitį;
2.4.2. turi važiuoti gyvatėle tarp kūgių, tinkamai valdyti akceleratorių, galinio rato stabdį ir sankabą;
2.4.3. už paskutinio kūgio grįžti į pradinę tiesę ir važiuoti tiesiai keletą metrų;
2.5. apvažiuoti kliūtį, važiuodamas ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu. Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymima juostos (ilgis – 33 m, plotis – 1 m) pradžia ir pabaiga. Egzaminuojamasis pradeda važiuoti ne nuo juostos pradžią žyminčių kūgių, o šiek tiek iš toliau, kad ties juostos pradžia pasiektų tinkamą greitį. Atlikdamas šį manevrą, egzaminuojamasis turi:
2.5.1. įvažiuoti tarp juostos pradžią žyminčių kūgių ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu;
2.5.2. nenaudodamas stabdžių apvažiuoti kūgį, esantį už penkiolikos metrų į priekį nuo juostos pradžią žyminčio kūgio ir už dviejų metrų į kairę nuo kairiojo juostos krašto;
2.5.3. nuvažiavęs ne daugiau kaip aštuoniolika metrų, grįžti į pradinę tiesę pažymėtoje juostoje;
2.6. įsibėgėti 30–40 km/h greičiu ir tiksliai sustoti nurodytoje vietoje. Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymima juostos (ilgis – 17 m, plotis – 1,5 m) pradžia ir pabaiga. Egzaminuojamasis pradeda važiuoti ne nuo juostos pradžią žyminčių kūgių, o šiek tiek iš toliau, kad ties juostos pradžia pasiektų tinkamą greitį. Atlikdamas šį manevrą, egzaminuojamasis turi:
2.6.1. įvažiuoti tarp juostos pradžią žyminčių kūgių ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu;
2.6.2. pradėti stabdyti tik pravažiavęs juostos pradžią žyminčius kūgius;
2.6.3. atleisti akceleratorių ir stabdyti, naudodamas abiejų stabdžių stabdymo jėgą;
2.6.4. stabdyti tolygiai, be didelių stabdymo jėgos pokyčių, neblokuoti ratų;
2.6.5. sustoti, privažiavęs juostos pabaigą žyminčius kūgius;
2.6.6. prieš sustodamas įjungti pirmą pavarą;
2.7. važiuoti mažo spindulio posūkiu į kairę arba į dešinę. Šiam manevrui atlikti kūgiais žymima eismo juosta (plotis – 3 m) ir jai statmena stovėjimo vieta (ilgis – 3 m, plotis – 2 m). Egzaminuojamasis:
2.7.1. prieš pradėdamas manevrą, turi pastatyti motociklą stovėjimo vietoje priekiniu ratu prie eismo juostos (važiuojamosios dalies) krašto;
2.7.2. egzaminuotojui nurodžius, į kurią pusę (kairę ar dešinę) važiuoti, gali pasirinkti, kuria koja atsiremti į žemę prieš pradėdamas važiuoti. Egzaminuotojas stovi priešais egzaminuojamąjį už pažymėtos eismo juostos ribų;
2.7.3. išvažiuoti iš stovėjimo vietos pasukdamas į eismo juostą per jos plotį;
2.7.4. važiuoti keletą metrų tiesiai į priekį;
2.8. stabdyti važiuojant ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu (egzaminuotojui nurodžius). Šiam manevrui atlikti kūgiais pažymima juostos (plotis – 1,5 m) pradžia. Egzaminuojamasis pradeda važiuoti ne nuo juostos pradžią žyminčių kūgių, o šiek tiek iš toliau, kad ties juostos pradžia pasiektų ne mažesnį kaip 50 km/h greitį. Atlikdamas šį manevrą, egzaminuojamasis turi:
2.8.1. įvažiuoti tarp juostos pradžią žyminčių kūgių ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu;
2.8.2. pradėti stabdyti tik egzaminuotojui nurodžius;
2.8.3. atleisti akceleratorių ir, naudodamas abiejų stabdžių stabdymo jėgą, stabdyti taip, kad saugiai sustotų nuvažiavęs kuo mažesnį atstumą.
3. Egzaminuojant B1 arba B kategorijos transporto priemone, turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba:
3.1. įsibėgėti 30–40 km/h greičiu ir tiksliai sustoti nurodytoje vietoje. Atlikdamas šį manevrą, egzaminuojamasis turi stabdyti tolygiai, be didelių stabdymo jėgos pokyčių;
3.2. naudodamas atbulinę eigą ir ne daugiau kaip du kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą, apsisukti dviejų eismo juostų dvipusio eismo kelyje. Apsisukant neturi būti naudojami įvažiavimai į šalia kelio esančias teritorijas;
3.3. ne daugiau kaip du kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą, pastatyti transporto priemonę į paženklintą arba nepaženklintą stovėjimo vietą dešinėje lygiagrečiai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui taip, kad egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė:
3.3.1. pradedant manevrą atbuline eiga sustotų ne arčiau kaip 50 cm, bet ne toliau kaip 1 m atstumu iš šono nuo stovinčios transporto priemonės;
3.3.2. atliekant manevrą atbuline eiga nuvažiuotų ne toliau kaip 3 m nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo);
3.3.3. pabaigus manevrą stovėtų ne arčiau kaip 1 m, bet ne toliau kaip 2 m atstumu nuo priekyje stovinčios transporto priemonės (tarpas tarp egzaminuojamojo vairuojamos transporto priemonės priekio ir priekyje stovinčios transporto priemonės galo); lygiagrečiai šaligatvio kraštui ir tarp stovėjimo vietą žyminčių linijų, jei stovėjimo vieta paženklinta; arčiau šaligatvio esantys ratai būtų ne toliau kaip 40 cm atstumu nuo šaligatvio krašto;
3.4. pastatyti transporto priemonę į paženklintą arba nepaženklintą stovėjimo vietą įstrižai arba statmenai važiuojamosios dalies (šaligatvio) kraštui taip, kad pabaigus manevrą egzaminuojamojo vairuojama transporto priemonė stovėtų ne arčiau kaip 50 cm, bet ne toliau kaip 1 m atstumu nuo greta stovinčios transporto priemonės, lygiagrečiai greta stovinčiai transporto priemonei arba lygiagrečiai ir tarp stovėjimo vietą žyminčių linijų ne toliau kaip 40 cm atstumu nuo stovėjimo vietos pabaigą žyminčios linijos, jei stovėjimo vieta paženklinta;
3.5. pastatęs transporto priemonę į stovėjimo vietą, išvažiuoti iš jos priešinga kryptimi nei įvažiavo ir ne daugiau kaip du kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą;
3.6. sustoti ir vėl pradėti važiuoti įkalnėje taip, kad transporto priemonė neriedėtų atgal;
3.7. važiuoti atbulomis dviejų automobilių ilgio atstumą su posūkiu į dešinę ne toliau kaip 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Po posūkio važiuoti atbulomis iki dviejų automobilių ilgio atstumą, jei nėra kliūčių (stovinčių automobilių ir pan.). Atliekant šį manevrą kelyje, gali būti manevruojama įvažiavimuose į šalia kelio esančias teritorijas, kelio išlankas arba sankryžose, kuriose tikimybė sutikti kitą transporto priemonę būtų kuo mažesnė.
4. Manevras, aprašytas 3.3 papunktyje, atliekamas atbuline eiga, o manevras, aprašytas 3.4 papunktyje, – važiuojant į priekį arba atbuline eiga.
5. Egzaminuojant BE, C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D arba DE kategorijos transporto priemone turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba ne daugiau kaip du kartus įjungęs atbulinės eigos pavarą įvažiuoti atbuline eiga į pakrovimo platformą (rampą) imituojančius (arba manevro ribą žyminčius) vartus ir sustoti ne toliau kaip 1 m atstumu nuo rampos galą imituojančių (manevro ribą žyminčių) gairelių, jų nepaliesdamas.
6. Prieš pradedant 5 punkte aprašytą manevrą, transporto priemonė (junginys) turi būti pastatyta už 4 transporto priemonių (junginio) ilgio į priekį nuo pakrovimo platformą (rampą) imituojančių (manevro ribą žyminčių) vartų galo ir už 3 transporto priemonių (junginio) pločio į kairę nuo vartų bei lygiagrečiai jiems.
7. Pakrovimo platformą (rampą) imituojančių (arba manevro ribą žyminčių) vartų plotis lygus 1,5 transporto priemonės (junginio) pločio, o ilgis priklauso nuo transporto priemonių (junginio) ilgio ir gali būti 1 m ilgesnis nei transporto priemonė (junginys), lygus transporto priemonės (junginio) ilgiui, 1–2 m trumpesnis už transporto priemonės (junginio) ilgį. Vartų pradžios vietą prieš pradedant 5 punkte aprašytą manevrą parenka egzaminuotojas.
8. Egzaminuojant C1, C, D1, D arba T kategorijos transporto priemone, turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba važiuoti ir tiksliai sustoti nurodytoje vietoje.
9. Egzaminuojant BE, C1E, CE, D1E arba DE kategorijos transporto priemone, turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba:
9.1. nuvažiuoti tiesiai atbulomis, neišvažiuodamas iš eismo juostos ne mažesnį kaip 5 transporto priemonių (junginio) ilgio atstumą. Šiam manevrui atlikti aikštelėje ištisinėmis ženklinimo linijomis arba kūgiais žymima 3,5 m pločio juosta;
9.2. atsižvelgdamas į priekabos konstrukcinius ypatumus ir tinkama seka atlikdamas visus reikiamus veiksmus, saugiai:
9.2.1. atkabinti priekabą:
9.2.1.1. prieš atkabindamas, pasirinkti tinkamą vietą ir pastatyti vilkiką, kiek galima tiesiau priekabos atžvilgiu;
9.2.1.2. įjungti vilkiko stovėjimo stabdį ir išjungti variklį;
9.2.1.3. įjungti priekabos stovėjimo stabdį ir, jei reikia, padėti ratų atsparas;
9.2.1.4. patikrinti, ar priekabos stovėjimo stabdys yra įjungtas;
9.2.1.5. nuleisti priekabos ar priekabos vilkties atramą ir fiksuoti atramos keltuvo rankeną;
9.2.1.6. uždaryti oro čiaupus (jei yra);
9.2.1.7. atjungti oro arba hidraulines žarnas, arba elektros kabelius (jei yra) ir padėti juos tinkamose vietose;
9.2.1.8. atkabinti priekabą nuo vilkiko;
9.2.1.9. lėtai važiuoti vilkiku į priekį;
9.2.1.10. sureguliuoti vilkiko pakabos padėtį;
9.2.2. pastatyti vilkiką greta priekabos (egzaminuotojo nurodytoje pusėje)
9.2.3. važiuoti atgal ir, ne daugiau kaip vieną kartą išlipus apsižvalgyti, prikabinti priekabą:
9.2.3.1. patikrinti, ar priekabos stovėjimo stabdys yra įjungtas;
9.2.3.2. patikrinti, ar atitinka vilkiko ir priekabos sukabinimo įtaisų aukštis bei padėtis ir, jei reikia, sureguliuoti;
9.2.3.3. privažiuoti vilkiku prie priekabos ir juos sukabinti;
9.2.3.4. patikrinti, ar vilkikas ir priekaba saugiai sukabinti;
9.2.3.5. įjungti vilkiko stovėjimo stabdį ir išjungti variklį;
9.2.3.6. sujungti oro arba hidraulines žarnas, arba elektros kabelius (jei yra);
9.2.3.7. atidaryti oro čiaupus (jei yra);
9.2.3.8. uždaryti ir fiksuoti ir patikrinti sukabinimo įtaiso užraktą ar atsiskyrimo grandinę (lyną);
9.2.3.9. pakelti priekabos, priekabos vilkties atramą ir fiksuoti atramos keltuvo rankeną;
9.2.3.10. padėti ratų atsparas į vietą (jei buvo naudojamos);
9.2.3.11. išjungti priekabos stovėjimo stabdį;
9.2.3.12. sureguliuoti vilkiko pakabos padėtį.
9.2.3.13. patikrinti, kaip veikia priekabos šviesos prietaisai.
10. Egzaminuojant D1, D, T kategorijos transporto priemone, turi būti patikrinta, ar egzaminuojamasis sugeba pastatyti transporto priemonę šonu prie pakylos (šaligatvio krašto), kad keleiviai galėtų saugiai įlipti ir išlipti, t. y. ne toliau kaip 30 cm nuo pakylos.
2. MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ EGZAMINAVIMO SĄLYGŲ IR TVARKOS APRAŠAS
TEORIJOS EGZAMINO KLAUSIMŲ TURINYS
VAIRUOTOJŲ EGZAMINAVIMO CENTRAI IR PRAKTIKOS EGZAMINO KELYJE MARŠRUTAI
REIKALAVIMAI PRAKTIKOS EGZAMINUI NAUDOJAMOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS
PRAKTIKOS EGZAMINO APIMTIS IR TURINYS
1. Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – aprašas) nustatytos teisę vairuoti tam tikro tipo ir kategorijos motorinę transporto priemonę (toliau – TP) įgyti ar susigrąžinti norinčių asmenų (toliau – egzaminuojamieji) teorinių žinių, praktinių TP valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo (toliau – egzaminavimas) sąlygos ir tvarka.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213; 2022, Nr. 1359) (toliau – SEAKĮ).
3. Egzaminuojama akcinės bendrovės „Regitra“ (toliau – AB „Regitra“) padaliniuose – vairuotojų egzaminavimo centruose, kurie turi atitikti aprašo 1 priede išdėstytus reikalavimus.
4. Egzaminai sudaryti iš dviejų dalių: teorinių žinių patikrinimo (toliau – teorijos egzaminas) ir praktinių TP valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimo (toliau – praktikos egzaminas). Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti AB „Regitra“ darbuotojai (toliau – egzaminuotojai). Kai egzaminuojamasis nemoka kalbėti ar nesupranta valstybinės kalbos arba dėl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai išreikšti savo minčių, egzamino metu dalyvauja vertėjas, sugebantis versti į egzaminuojamajam suprantamą kalbą. Egzaminuojamasis apie tai, kad jam reikalingas vertėjas, praneša iš anksto. Vertėją, suderinusi su egzaminuojamuoju, kviečia AB „Regitra“. Vertėjui, išskyrus, kai jis yra AB „Regitra“ darbuotojas, už vertimą pagal jo pateiktą sąskaitą sumoka egzaminuojamasis.
5. Egzaminus gali laikyti tik egzaminuojamasis, kuris paprastai gyvena Lietuvos Respublikoje bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu asmuo darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja asmenį su vieta, kurioje jis gyvena. Egzaminuojamasis, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, egzaminus gali laikyti tik tada, kai Lietuvos Respublikoje yra jo asmeninių ryšių vieta ir asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai egzaminuojamasis užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį). Egzaminus taip pat gali laikyti studentas (užsienietis), kuris studijuoja Lietuvos Respublikoje mažiausiai 6 mėnesius.
Egzaminuojamasis praktikos egzaminą gali laikyti, jam sukakus SEAKĮ 23 straipsnyje nustatytą amžių, atsižvelgiant į TP kategoriją, taip pat pasibaigus teisės vairuoti TP atėmimo arba teisės vairuoti TP įgijimo apribojimo terminui.
6. Egzaminuojamųjų sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai turi būti patikrinti Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir tinkami vairuoti atitinkamos kategorijos TP. Egzaminuojamieji, išskyrus tuos, kurie nori susigrąžinti teisę vairuoti TP, turi būti baigę mokymo kursą pagal Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytą vairuotojų pirminio mokymo tvarką.
7. Pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas. Egzaminą laikyti leidžiama sumokėjus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 22 d. įsakyme Nr. 1V-80 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ teikiamų monopolinio pobūdžio paslaugų kainų“ (Žin., 2004, Nr. 25-273) nustatyto dydžio mokestį (toliau – mokestis).
Jei egzaminuojamasis neišlaiko egzamino, pakartotinai laikyti egzaminą – tiek teorijos, tiek praktikos – leidžiama ne anksčiau kaip kitą darbo dieną, iš naujo užsiregistravus egzaminui ir sumokėjus mokestį. Egzaminuojamieji, norintys įgyti teisę vairuoti AM kategorijos TP, laiko tik teorijos egzaminą. Tik praktikos egzaminą laiko egzaminuojamieji, turintys teisę vairuoti:
7.1. tam tikros kategorijos TP su automatine pavarų dėže ir norintys įgyti teisę vairuoti tos pačios kategorijos TP su mechanine pavarų dėže. TP su automatine pavarų dėže yra tokia TP, kurioje nėra sankabos pedalo (rankinio valdymo svirties A1 ar A kategorijos TP);
7.2. motociklus, kurių galia ne didesnė kaip 25 kW ir galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,16 kW/kg, bei motociklus su šonine priekaba, kurių galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,16 kW/kg (toliau – A kategorijos TP su apribojimais), bet neturintys tokių motociklų dvejų metų vairavimo patirties, sukakę 21 ir daugiau metų ir siekiantys įgyti teisę vairuoti motociklus, kurių galia didesnė kaip 25 kW arba galios ir svorio santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg, bei motociklus su šonine priekaba, kurių galios ir svorio santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg (toliau – A kategorijos TP be apribojimų).
8. Prieš teorijos ir praktikos egzaminus egzaminuotojas privalo:
8.1. patikrinti kiekvieno egzaminuojamojo asmens tapatybę;
8.2. supažindinti egzaminuojamąjį (-uosius) su egzamino sąlygomis ir tvarka.
9. Egzaminuojamasis gali registruotis egzaminui asmeniškai atvykęs į AB „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą, telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Egzaminuojamasis, neišlaikęs teorijos egzamino, praktikos egzaminui neregistruojamas.
10. Užsiregistravęs ir iki egzamino pradžios į AB „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą neatvykęs, iki egzamino pradžios nepateikęs aprašo 11 ir 12 punktuose nurodytų dokumentų arba nesumokėjęs mokesčio, egzaminuojamasis registruojasi iš naujo. Registruojantis iš naujo, mokestis nemokamas, išskyrus, jei mokestis nebuvo sumokėtas iki egzamino pradžios. Atsisakius registruotis iš naujo, mokestis grąžinamas egzaminuojamajam AB „Regitra“ generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
11. Egzaminuojamasis, atvykęs į AB „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centrą laikyti egzamino, pateikia:
11.1. vieną iš šių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų:
11.1.1. asmens tapatybės kortelę;
11.1.2. pasą;
11.1.3. Lietuvos Respublikos piliečio pasą;
11.1.4. laikinąjį pažymėjimą, išduotą praradus asmens tapatybės kortelę arba galiojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą;
11.1.5. užsienio valstybės piliečio pasą, jį atitinkantį kelionės dokumentą ar kitą užsienio valstybės institucijos išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
11.1.6. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje;
11.1.7. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
11.1.8. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje;
11.1.9. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
11.1.10. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje;
11.2. mokymo kurso baigimą patvirtinantį dokumentą, kuris išduodamas pagal Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytą vairuotojų pirminio mokymo tvarką, arba šioje tvarkoje numatytais atvejais dokumentą, patvirtinantį, kad egzaminuojamasis gali laikyti egzaminą pasirengęs savarankiškai; ši ir aprašo 11.4 bei 11.5 punkte išdėstytos nuostatos netaikomos egzaminuojamiesiems, kurie nori susigrąžinti teisę vairuoti TP;
11.3. galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kad jo sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti atitinkamos (-ų) kategorijos (-ų) TP, kuri išduodama pagal Sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
11.4. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, kad jis baigė mokymą pagal privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-69 (Žin., 2008, Nr. 14-490);
11.5. galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jei anksčiau buvo jį gavęs.
12. Kai asmens duomenys aprašo 11 punkte nurodytuose dokumentuose nesutampa su Lietuvos Respublikos gyventojų registre tvarkomais asmens duomenimis, turi būti pateikti ir dokumentai, patvirtinantys asmens duomenų pasikeitimo faktą (santuokos liudijimas, vardo, pavardės pakeitimo liudijimas).
13. AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas įregistruoja egzaminuojamojo pateiktus aprašo 11 ir 12 punktuose nurodytus dokumentus, užpildo prašymą leisti laikyti teorijos arba praktikos egzaminą ir jį pateikia pasirašyti egzaminuojamajam, o pateiktus dokumentus jam grąžina.
14. Sprendimą dėl leidimo laikyti egzaminą priima AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas. AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, atsisakęs leisti egzaminuojamajam laikyti egzaminą, atsisakymo priežastį egzaminuojamojo pageidavimu pateikia raštu.
15. Nustatęs, kad egzaminuojamojo pateikti aprašo 11 ir 12 punktuose nurodyti dokumentai turi taisymo ar klastojimo žymių, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas atsisako juos įregistruoti ir apie tai raštu ir telefonu informuoja policiją.
16. Teorijos egzamino metu tikrinamos ir vertinamos egzaminuojamojo teorinės žinios, atsižvelgiant į tai, kokios (-ių) kategorijos (-ų) TP jis siekia įgyti teisę vairuoti, o egzaminuojamojo, kuris nori susigrąžinti teisę vairuoti TP, – teorinės žinios, atsižvelgiant į tai, kokios kategorijos TP vairuojant buvo padarytas pažeidimas, už kurį buvo atimta teisė vairuoti TP.
Jei egzaminuojamojo pateiktoje vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodyta, kad jo sveikatos būklė ir (ar) psichofiziologiniai gebėjimai yra netinkami vairuoti tos kategorijos TP, kurią vairuojant buvo padarytas pažeidimas, už kurį buvo atimta teisė vairuoti TP, teorijos egzamino metu tikrinamos ir vertinamos egzaminuojamojo teorinės žinios, susijusios su TP, kuri atsitiktinumo principu parenkama iš jo anksčiau turėtų kategorijų TP.
17. Teorijos egzaminas laikomas kompiuteriu. Egzaminuojamiesiems sudaroma galimybė prieš teorijos egzaminą susipažinti su egzaminavimo programos veikimo principu.
18. Teorijos egzamino metu egzaminuojamajam pateikiamas testas su pasirenkamais atsakymais. Testas sudaromas iš klausimų, parinktų atsitiktinumo principu, naudojant kompiuterines programines priemones.
19. Teorijos egzamino klausimus tvirtina AB „Regitra“ generalinis direktorius.
Teorijos egzamino klausimų turinys išdėstytas aprašo 2 priede.
20. Testą sudaro 30 klausimų:
20.1. 23 bendrieji klausimai ir 7 specifiniai klausimai pagal TP kategoriją, jei egzaminuojamasis siekia įgyti teisę vairuoti vienos kategorijos TP arba susigrąžinti teisę vairuoti TP; jei egzaminuojamasis siekia įgyti teisę ar susigrąžinti teisę vairuoti B1, B ir BE kategorijų TP, testą sudaro 30 bendrųjų klausimų;
20.2. po 5 specifinius klausimus pagal TP kategorijas, likusieji – bendrieji klausimai, jei egzaminuojamasis siekia įgyti teisę vairuoti kelių kategorijų TP.
21. Testui spręsti skiriama 30 minučių. Pasibaigus skirtam laikui, teorijos egzaminas nutraukiamas.
22. Pateiktas klausimas laikomas teisingai atsakytu, jei į klausimą egzaminuojamasis pateikė visus teisingus atsakymus (kai tokių buvo ne vienas).
23. Klausimas laikomas neteisingai atsakytu, jei egzaminuojamasis pažymėjo ne visus teisingus atsakymus ir (arba) pažymėjo bent vieną klaidingą atsakymą.
24. Teorijos egzaminas laikomas išlaikytu, jei per skirtą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 80 proc. klausimų. Teigiamas teorijos egzamino rezultatas galioja, iki bus išlaikytas praktikos egzaminas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.
25. Jei atsakinėdamas į klausimus egzaminuojamasis naudojasi literatūra, mobiliojo ryšio ar kitomis informacijos priėmimo ir perdavimo priemonėmis arba kalbasi su kitais asmenimis, egzaminuotojas nutraukia egzamino tvarką pažeidusio egzaminuojamojo teorijos egzaminą ir įvertina jo rezultatą neigiamai. Jeigu teorijos egzamino metu sugenda programinė ar techninė įranga, teorijos egzamino rezultatas anuliuojamas, o teorijos egzaminas laikomas iš naujo be papildomo mokesčio.
26. Pasibaigus teorijos egzaminui, egzaminuojamasis gali susipažinti su padarytomis klaidomis.
27. Siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos TP, o egzaminuojamojo, kuris nori susigrąžinti teisę vairuoti TP, – kaip jis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti tos kategorijos TP, kurią vairuojant buvo padarytas pažeidimas, už kurį buvo atimta teisė vairuoti TP.
Jei egzaminuojamojo pateiktoje vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininėje pažymoje nurodyta, kad jo sveikatos būklė ir (ar) psichofiziologiniai gebėjimai yra netinkami vairuoti tos kategorijos TP, kurią vairuojant buvo padarytas pažeidimas, už kurį buvo atimta teisė vairuoti TP, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti TP, kuri atsitiktinumo principu parenkama iš jo anksčiau turėtų kategorijų TP.
28. TP, naudojamos praktikos egzaminui, turi atitikti aprašo 3 priede išdėstytus reikalavimus. TP, reikalingas praktikos egzaminui, skiria AB „Regitra“, išskyrus A kategorijos TP, nurodytas aprašo 3 priedo 2.2 punkte, B1 ir T kategorijų TP bei aprašo 30 punkte nurodytas TP. A kategorijos TP, nurodytų aprašo 3 priedo 2.2 punkte, B1 ir T kategorijų TP bei aprašo 30 punkte nurodytų TP pateikimu praktikos egzaminui rūpinasi egzaminuojamasis.
29. Egzaminuojamieji, neturintys A kategorijos TP su apribojimais dvejų metų vairavimo patirties, sukakę 21 ir daugiau metų ir siekiantys įgyti teisę vairuoti A kategorijos TP be apribojimų, egzaminą laiko aprašo 3 priedo 2.2 punkte nurodyta TP.
30. Egzaminuojamieji, kuriems dėl fizinės negalios pagal kompetentingos medicinos įstaigos rekomendacijas leidžiama vairuoti tik jų fizinei negaliai pritaikytas TP, praktikos egzaminą laiko su tokia TP.
31. Jei įmanoma, TP egzaminuojamajam parenkama prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu, naudojant kompiuterines programines priemones. Kad egzaminuojamasis galėtų apsiprasti su jam parinkta TP, egzaminuojamajam leidžiama prieš praktikos egzaminą susipažinti su jos valdymu ir pabandyti važiuoti.
32. Egzaminuojant A kategorijos TP keliuose, tarp egzaminuojamojo ir jį lydinčio egzaminuotojo palaikomas radijo ryšys. Egzaminuojamasis vilki geltonos spalvos liemenę, dėvi saugos šalmą. Geltonos spalvos liemenę, saugos šalmą ir radijo ryšio priemones skiria AB „Regitra“. Kita motociklininkui reikalinga apranga pasirūpina egzaminuojamasis. Nuo kiekvienų metų lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. praktikos egzaminas A kategorijos TP nevyksta.
33. Praktikos egzaminas laikomas TP su mechanine pavarų dėže. Egzaminuojamieji, pageidaujantys vairuoti TP tik su automatine pavarų dėže, praktikos egzaminą laiko tokia TP.
34. Praktikos egzamino metu šalia egzaminuojamojo prie papildomų paminų sėdi egzaminuotojas.
Egzaminuotojas, sėdintis šalia egzaminuojamojo, turi būti pasirengęs reikiamu momentu imtis priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio dėl egzaminuojamojo veiksmų arba neveikimo.
Jei praktikos egzaminas laikomas A kategorijos TP, egzaminuojamasis stebimas iš kitos, jį lydinčios, TP.
Praktikos egzamino metu TP gali būti tik egzaminuojamasis, egzaminuotojas, vertėjas ir, jei reikia, asmuo, kompetentingas stebėti ir prižiūrėti egzaminuotojo darbą, kad būtų užtikrintas teisingas ir nuoseklus vertinimas. Egzaminuotojas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu, naudojant kompiuterines programines priemones.
35. Bendrosios egzaminuojamojo pareigos praktikos egzamino metu:
35.1. draudžiama vairuoti TP esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų; taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui;
35.2. draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios TP variklis išjungtas;
35.3. privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui praktikos egzamino metu užtikrinti;
35.4. policijos pareigūno reikalavimu privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
35.5. privalo vykdyti SEAKĮ, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 90-2777), kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų ir kelių eismo reguliuotojų nurodymus, laikytis Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530) (toliau – KET), nustatytos elgesio tvarkos, kai tikrinantys pareigūnai ar kelių eismo reguliuotojai sustabdo;
35.6. privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui;
35.7. privalo imtis papildomų atsargumo priemonių, jei kelyje yra vaikai arba neįgalieji;
35.8. kitos pareigos ir veiksmai konkrečiose eismo situacijose nustatyti KET.
36. Egzaminuojamųjų, vairuojančių A1, A, B1, B ir BE kategorijų TP, praktikos egzaminas kelyje tęsiasi ne mažiau kaip 25 minutes, o vairuojantieji C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų TP kelyje egzaminuojami ne mažiau kaip 45 minutes, išskyrus aprašo 41 punkte nustatytus atvejus.
37. Praktikos egzaminui kelyje skirtas laikas turi būti išnaudojamas optimaliai, kad galima būtų išbandyti egzaminuojamąjį įvairiomis eismo sąlygomis, ypatingą dėmesį atkreipiant į jų pasikeitimus.
38. Praktikos egzamino metu tikrinami atitinkamos kategorijos TP valdymo įgūdžiai ir gebėjimai, išdėstyti aprašo 4 priede.
39. Kiekviename AB „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre pagal aprašo 1 priedo reikalavimus sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai (toliau – maršrutai), atsižvelgiant į įvairių kategorijų TP vairavimo ypatumus ir minimalų privalomą laiką vairuoti kelyje. Visus maršrutus tvirtina AB „Regitra“ filialo vadovas. Maršrutas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu. Egzaminuojamajam sudaroma galimybė prieš praktikos egzaminą susipažinti su parinkto maršruto schema.
40. Praktikos egzamino kelyje metu egzaminuotojas turi laiku ir aiškiai nurodyti egzaminuojamajam važiavimo kryptį. Egzaminuotojas gali duoti tik tokius nurodymus, kurie neprieštarauja KET.
41. Vertindamas TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus egzaminuotojas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar egzaminuojamasis elgiasi atsargiai ir pagarbiai su kitais eismo dalyviais. Praktikos egzaminas nutraukiamas:
41.1. jei egzaminuojamojo daromos vairavimo klaidos ar veiksmai arba neveikimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo TP, jos keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar egzaminuotojas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio dėl egzaminuojamojo daromų vairavimo klaidų, pavojingų veiksmų arba neveikimo, ar ne;
41.2. dėl nenumatytų aplinkybių: eismo įvykis, pasikeitusios oro sąlygos (stipri liūtis, pūga), TP gedimas ir pan.; šiuo atveju egzaminuojamasis už pakartotinį praktikos egzaminą mokesčio nemoka, išskyrus, jei eismo įvykis įvyko dėl egzaminuojamojo kaltės;
41.3. jei egzaminuojamasis pats to pageidauja; šiuo atveju už pakartotinį praktikos egzaminą egzaminuojamasis moka mokestį.
42. Pasibaigus praktikos egzaminui egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu, įteikdamas praktikos egzamino protokolo kopiją.
Teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.
43. Praktikos egzamino metu taikomus TP valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus tvirtina AB „Regitra“ generalinis direktorius.
44. Su egzamino rezultatais nesutinkantis egzaminuojamasis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po egzamino gali pateikti AB „Regitra“ generaliniam direktoriui apeliaciją dėl egzamino įvertinimo.
Apeliacijoje turi būti nurodyta: apeliaciją teikiančio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, data, apeliacijos motyvai ir reikalavimai. Apeliaciją pasirašo ją pateikęs asmuo.
Apeliacija turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos gavimo. Apie priimtą sprendimą egzaminuojamasis informuojamas raštu.
45. AB „Regitra“ darbuotojų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.
Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 1 priedas
TEORIJOS EGZAMINO KLAUSIMŲ TURINYS
1. Bendrųjų klausimų turinys:
1.1. vairuotojo pareigos, sustojimas ir stovėjimas, sankryžos, lenkimas, kelio ženklai, ženklinimas ir eismo reguliavimo signalai, važiavimo pirmenybė ir greičio apribojimai, motorinių transporto priemonių (toliau – TP) ir priekabų vilkimas, geležinkelio pervažos, vairuotojų atsakomybė;
1.2. vairuotojo budrumo ir dėmesio kitiems eismo dalyviams svarba;
1.3. situacijos kelyje suvokimas, vertinimas ir sprendimų priėmimas, reakcijos laikas;
1.4. sugebėjimo vairuoti pasikeitimai dėl alkoholio, vaistų bei kitų medikamentų, psichologinės būsenos ir nuovargio;
1.5. saugaus atstumo tarp TP laikymosi, stabdymo kelio ir išsilaikymo kelyje, esant įvairioms oro bei kelio sąlygoms, svarbiausi principai;
1.6. vairavimo rizikos veiksniai, susiję su įvairia kelio būkle, jai keičiantis dėl oro ir paros laiko;
1.7. saugus vairavimas tuneliuose;
1.8. specifiniai rizikos veiksniai, susiję su kitų eismo dalyvių nepatyrimu, ir labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai: vaikai, pėstieji, dviratininkai ir neįgalieji;
1.9. pavojai, susiję su įvairių TP judėjimu ir vairavimu bei skirtingomis jų vairuotojų apžvalgos zonomis;
1.10. dokumentai, reikalingi naudotis TP;
1.11. vairuotojo veiksmai įvykus eismo įvykiui (įspėjamųjų ženklų išdėstymas ir avarinės šviesos signalizacijos įjungimas, atvejai, kai apie eismo įvykį pranešti policijai privaloma, ir vairuotojo veiksmai, kai į eismo įvykio vietą policija nekviečiama) ir būtinos pagalbos nukentėjusiesiems priemonės, kurių jis turi imtis;
1.12. su TP, kroviniu ir keleiviais susiję saugos veiksniai;
1.13. būtini atsargumo veiksmai išlipant iš (nulipant nuo) TP;
1.14. su sauga keliuose susiję TP mechaniniai aspektai: dažniausiai pasitaikantys gedimai ir nesklandumai, susiję su vairavimo, pakabos ir stabdžių sistemomis, padangomis, žibintais ir posūkių indikatoriais, reflektoriais, galinio vaizdo veidrodėliais, priekiniu stiklu ir valytuvais, išmetimo sistema, saugos diržais ir įspėjamojo garso signalo įtaisu;
1.15. TP saugos įranga: naudojimasis saugos diržais, atramomis galvai, vaikų saugos reikmenimis ir gesintuvu;
1.16. TP naudojimas atsižvelgiant į aplinką: tinkamas įspėjamojo garso signalo naudojimas, taupus kuro naudojimas, teršalų išmetimo ribojimas.
2. Specifinių klausimų apie AM, A1 ir A kategorijų TP turinys:
2.1. apsauginių reikmenų, pvz., pirštinių, batų, drabužių ir saugos šalmo, naudojimas;
2.2. motociklininkų matomumas kitiems eismo dalyviams;
2.3. specifiniai rizikos veiksniai ir su sauga keliuose susiję mechaniniai TP ypatumai.
3. Specifinių klausimų apie C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų TP turinys:
3.1. vairavimo ir poilsio valandų apskaita, TP naudojama registruojanti įranga (išskyrus T kategorijos TP);
3.2. su atitinkama transporto rūšimi susiję Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), reikalavimai: krovininis ir keleivinis transportas;
3.3. nacionaliniams ir tarptautiniams krovinių bei keleivių pervežimams reikalingi TP ir transportavimo dokumentai (išskyrus T kategorijos TP);
3.4. su atitinkama transporto rūšimi susiję vairuotojo veiksmai įvykus eismo įvykiui, kilus gaisrui;
3.5. atsargumo priemonės, kurių reikia imtis nuimant ir keičiant ratus (išskyrus T kategorijos TP);
3.6. reikalavimai dėl TP svorio ir matmenų, greičio ribotuvai;
3.7. su TP ypatumais susijusios kliūtys matymo zonoje;
3.8. kelių žemėlapio supratimas, maršruto planavimas (išskyrus T kategorijos TP);
3.9. su TP kroviniu susiję saugos veiksniai: krovinio pakrovimas, pritvirtinimas ir iškrovimas, įvairiarūšių krovinių ypatumai ir krovimo įrangos naudojimas (tik C1, C1E, C, CE kategorijų TP);
3.10. vairuotojo atsakomybė už keleivių pervežimą; keleivių patogumas ir saugumas; vaikų pervežimas; būtini patikrinimai prieš išvykstant (tik D1, D, D1E, DE ir T kategorijų TP).
4. Specifinių klausimų apie C, CE, D ir DE kategorijų TP turinys:
4.1. vidaus degimo variklių, skysčių, kuro tiekimo sistemos, elektros sistemos, uždegimo sistemos, transmisijos sistemos konstrukcijos ir veikimo principai;
4.2. tepimas ir apsauga nuo užšalimo;
4.3. padangų konstrukcijos principai, montavimas, teisingas naudojimas ir priežiūra;
4.4. stabdžių įtaisai ir greičio ribotuvai: rūšys, pagrindinės dalys, veikimo, sujungimo, naudojimo ir kasdienės priežiūros principai, stabdžių antiblokavimo sistemos naudojimas;
4.5. sukabinimo sistemos: rūšys, pagrindinės dalys, veikimo, sujungimo, naudojimo ir kasdienės priežiūros principai (tik CE, DE kategorijų TP);
4.6. gedimų priežasčių nustatymo metodai;
4.7. TP profilaktinė priežiūra ir būtinas einamasis remontas;
4.8. vairuotojo atsakomybė už krovinių pakrovimą, pervežimą ir pristatymą pagal sutartas sąlygas (tik C, CE kategorijų TP).
Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 3 priedas
VAIRUOTOJŲ EGZAMINAVIMO CENTRAI IR PRAKTIKOS EGZAMINO KELYJE MARŠRUTAI
I. VAIRUOTOJŲ EGZAMINAVIMO CENTRAI
1. Visuose vairuotojų egzaminavimo centruose (toliau – centrai), nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, turi būti užtikrinamos vienodos teorijos ir praktikos egzaminų sąlygos.
2. AB „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu centrai, aptarnaujantys klientus visą darbo savaitę, steigiami AB „Regitra“ filialuose, esančiuose visuose apskričių centruose.
3. Kitose AB „Regitra“ padalinių buvimo vietose ne visą darbo savaitę veikiantys ir teisę vairuoti tik A bei B kategorijos transporto priemones (toliau – TP) norinčius gauti (susigrąžinti) egzaminuojamuosius aptarnaujantys centrai gali būti steigiami, kai tenkinamos šios sąlygos:
3.1. padalinys yra daugiau kaip 50 km oro linija nutolęs nuo artimiausio AB „Regitra“ filialo;
3.2. yra sąlygų sukurti egzaminavimui pakankamą materialinę ir techninę bazę;
3.3. padalinio buvimo vietoje galima sudaryti ne mažiau kaip keturis kiekvienos minėtos kategorijos TP tinkamus praktikos egzamino kelyje maršrutus;
3.4. centro veikla AB „Regitra“ nenuostolinga.
4. Kiekviename centre turi būti egzaminuojamiesiems, atvykstantiems laikyti teorijos bei praktikos egzaminus, priimti ir teorijos egzaminui laikyti skirtos patalpos, kompiuterizuotos darbo vietos teorijos egzaminui laikyti naudojama programinė bei techninė įranga (ne mažiau kaip trys vietos) ir internetinis ryšys.
5. Praktikos egzaminui laikyti turi būti sanitarinių ir aplinkosaugos normų reikalavimus atitinkanti uždara kieta danga dengta aikštelė (plotas – ne mažiau kaip 650 kv. m), kurioje galima būtų atlikti atitinkamos kategorijos TP numatytus specialius važiavimo manevrus.
II. PRAKTIKOS EGZAMINO KELYJE MARŠRUTAI
6. Praktikos egzamino kelyje maršrutai (toliau – maršrutai) turi būti sudaryti taip, kad būtų galima visapusiškai patikrinti egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus įvairiose galimose eismo situacijose. Maršrutai parenkami taip, kad egzaminuojamasis galėtų saugiai:
6.1. pajudėti po sustojimo aikštelėje, po sustojimo kelyje, išvažiuoti iš kelio;
6.2. važiuoti tiesiais keliais, prasilenkti su priešais važiuojančiomis TP ir esant ribotam pločiui;
6.3. važiuoti vingiais;
6.4. privažiuoti prie sankryžų ir pervažiuoti jas;
6.5. keisti važiavimo kryptį: pasukti į kairę ir į dešinę, apsisukti, persirikiuoti;
6.6. įvažiuoti į kelius su skiriamąja kelio juosta (jei yra) / išvažiuoti iš jų: įvažiuoti į greitėjimo juostą, išvažiuoti iš lėtėjimo juostos;
6.7. lenkti kitus eismo dalyvius (jei įmanoma), važiuoti šalia kliūčių, pvz., stovinčių automobilių;
6.8. važiuoti žiedinėse sankryžose (jei yra), per pėsčiųjų perėjas, geležinkelio pervažas (jei yra), pro maršrutinių TP sustojimo vietas;
6.9. išlipti iš (nulipti nuo) TP.
7. Maršrute turi būti ne mažiau kaip:
7.1. vienas kelio ruožas su įkalne;
7.2. du dvipusio eismo keliai;
7.3. du vienos krypties eismo keliai;
7.4. du keliai su skirtingu eismo juostų skaičiumi;
7.5. du dvipusio ir vienos krypties eismo paženklinti / nepaženklinti keliai;
7.6. dvi didesnio ir mažesnio greičio zonos;
7.7. dvi nereguliuojamos sankryžos;
7.8. dvi reguliuojamos sankryžos;
7.9. viena žiedinė sankryža (jei yra);
7.10. viena geležinkelio pervaža (jei yra);
7.11. vienas kelio ruožas, skirtas ir maršrutinėms TP, su pažymėtomis sustojimo vietomis ir (jei yra) eismo juosta maršrutinėms TP;
7.12. vienas kelio ruožas su pažymėta ne sankryžoje įrengta pėsčiųjų perėja;
7.13. vienas tunelis (jei yra).
8. Rekomenduojama maršrutą sudaryti taip, kad:
8.1. egzaminuojamasis maršruto pradžioje nesusidurtų su sudėtingomis eismo sąlygomis, t. y. maršruto sudėtingumas (privalomų atlikti veiksmų seka) didėtų palaipsniui;
8.2. nebūtų įtraukti žinomi avaringi kelio ruožai;
8.3. būtų išvengta kelio ruožų, šalia kurių įsikūrusios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos.
9. Kiekviename centre sudaryti maršrutai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas pusę metų ir, jei reikia, koreguojami.
Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 2 priedas
REIKALAVIMAI PRAKTIKOS EGZAMINUI NAUDOJAMOMS TRANSPORTO PRIEMONĖMS
1. A1 kategorijos transporto priemonės (toliau – TP) – lengvieji motociklai (be šoninės priekabos), kurių variklio darbinis tūris yra ne mažesnis kaip 75 cm³ ir ne didesnis kaip 125 cm³ ir kurių galia – ne didesnė kaip 11 kW (15AG).
2. A kategorijos TP – motociklai be šoninės priekabos, kurių:
2.1. variklio darbinis tūris didesnis kaip 125 cm³, galia – ne didesnė kaip 25 kW;
2.2. galia – ne mažesnė kaip 35 kW.
3. B1 kategorijos TP – B1 kategorijos motorinės TP, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 60 km/h greitį.
4. B kategorijos TP – B kategorijos motorinės TP, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 100 km/h greitį.
5. BE kategorijos TP – junginiai, kuriuos sudaro B kategorijos motorinės TP ir priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė – nuo 1000 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 100 km/h greitį, ir kurie nepriklauso B kategorijai, priekabos krovinio skyrius turi būti uždara dėžė, kurios plotis ir aukštis yra ne mažesni už atitinkamus motorinės TP matmenis, uždaros dėžės tipo kėbulas gali būti šiek tiek siauresnis už motorinę TP, su sąlyga, kad galinį vaizdą būtų galima matyti tik per išorinius motorinės TP galinio vaizdo veidrodėlius, realioji priekabos masė turi būti ne mažesnė kaip 800 kg.
6. C1 kategorijos TP – C1 kategorijos motorinės TP, kurių didžiausioji leidžiamoji masė – nuo 4000 kg, ilgis – ne mažesnis kaip 5 m, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, su stabdžių antiblokavimo sistema ir tachografu, krovinio skyrius turi būti uždara dėžė, kurios plotis ir aukštis yra ne mažesni už atitinkamus kabinos matmenis.
7. C1E kategorijos TP – junginiai, kuriuos sudaro C1 kategorijos motorinės TP ir priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė – nuo 1250 kg, šių junginių ilgis – ne mažesnis kaip 8 m, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, priekabos krovinio skyrius turi būti uždara dėžė, kurios plotis ir aukštis yra ne mažesni už atitinkamus kabinos matmenis, uždaros dėžės tipo kėbulas gali būti šiek tiek siauresnis už kabiną, su sąlyga, kad galinį vaizdą būtų galima matyti tik per išorinius motorinės TP galinio vaizdo veidrodėlius, realioji priekabos masė turi būti ne mažesnė kaip 800 kg.
8. C kategorijos TP – C kategorijos motorinės TP, kurių didžiausioji leidžiamoji masė – nuo 12000 kg, ilgis – ne mažesnis kaip 8 m, plotis – ne mažesnis kaip 2,40 m, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, su stabdžių antiblokavimo sistema ir tachografu, pavarų dėžė turi ne mažiau kaip aštuonias važiavimo į priekį pavaras, krovinio skyrius – uždara dėžė, kurios plotis ir aukštis yra ne mažesni už atitinkamus kabinos matmenis, realioji TP masė – ne mažesnė kaip 10000 kg.
9. CE kategorijos TP – sujungtos TP arba junginiai, kuriuos sudaro C kategorijos motorinės TP ir ne mažiau kaip 7,5 m ilgio priekaba, tiek sujungtos TP, tiek junginio didžiausioji leidžiamoji masė – nuo 20000 kg, ilgis – ne mažesnis kaip 14 m, plotis – ne mažesnis kaip 2,40 m, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, su stabdžių antiblokavimo sistema ir tachografu, pavarų dėžė turi ne mažiau kaip aštuonias važiavimo į priekį pavaras, krovinio skyrius – uždara dėžė, kurios plotis ir aukštis yra ne mažesni už atitinkamus kabinos matmenis, tiek sujungtos TP, tiek junginio realioji masė – ne mažesnė kaip 15000 kg.
10. D1 kategorijos TP – D1 kategorijos motorinės TP, kurių didžiausioji leidžiamoji masė – nuo 4000 kg, ilgis – ne mažesnis kaip 5 m, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, su stabdžių antiblokavimo sistema ir tachografu.
11. D1E kategorijos TP – junginiai, kuriuos sudaro D1 kategorijos motorinės TP ir priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė – nuo 1250 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, priekabos krovinio skyrius – uždara dėžė, kurios plotis ir aukštis turi būti ne mažesni kaip po 2 m, realioji priekabos masė turi būti ne mažesnė kaip 800 kg.
12. D kategorijos TP – D kategorijos motorinės TP, kurių ilgis – ne mažesnis kaip 10 m, plotis – ne mažesnis kaip 2,40 m, galinčios išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, su stabdžių antiblokavimo sistema ir tachografu.
13. DE kategorijos TP – junginiai, kuriuos sudaro D kategorijos motorinės TP ir priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė – nuo 1250 kg, galintys išvystyti ne mažesnį kaip 80 km/h greitį, priekabos krovinio skyrius – uždara dėžė, kurios plotis ir aukštis turi būti ne mažesni kaip po 2 m, realioji priekabos masė turi būti ne mažesnė kaip 800 kg.
14. T kategorijos TP – troleibusai.
Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 4 priedas
PRAKTIKOS EGZAMINO APIMTIS IR TURINYS
1. Praktikos egzamino metu turi būti patikrinta, kaip egzaminuojamasis sugeba surasti, valdyti / sureguliuoti egzaminuotojo nurodytus transporto priemonės (toliau – TP) valdymo įtaisus / įrangą arba patikrinti jų būklę ir pasirengti saugiai važiuoti (išskyrus T kategorijos TP):
1.1. A1 ir A kategorijų TP:
1.1.1. atsitiktinumo principu pateikiamos trys užduotys (klausimai) iš šių temų:
1.1.1.1. ratai: padangos profilio gylis, ratų balansavimo svareliai, oro slėgis padangose;
1.1.1.2. stabdžiai: stabdžių skysčio rezervuaras (jei yra), stabdžių bandymas stovint, lynai ir svirtys, „Stop“ signalo patikrinimas;
1.1.1.3. apšvietimas: įjungti šviesas, patikrinti apšvietimą;
1.1.1.4. signalizacijos (įspėjamieji) prietaisai: įspėjamojo garso signalo naudojimas, šviesų perjungimas;
1.1.1.5. motociklo vairas: vairo blokavimas, kontrolinės lemputės;
1.1.1.6. skysčių lygis: tepalas, aušinimo skystis, stabdžių skystis, degalų kiekio patikrinimas;
1.1.2. tinkamai užsidėti saugos šalmą (šalmo antveidis, pasmakrės dirželis) ir apsirengti;
1.1.3. sėdėsena: kūno laikysena; veidrodėlių sureguliavimas;
1.2. B1 ir B kategorijų TP:
1.2.1. atsitiktinumo principu pateikiamos trys užduotys (klausimai) iš šių temų:
1.2.1.1. ratai: padangos profilio gylis, ratų balansavimo svareliai, oro slėgis padangose, rato pakeitimo tvarka;
1.2.1.2. stabdžiai: stabdžių skysčio rezervuaras, stabdžių bandymas stovint, stovėjimo stabdys, stabdžių stiprintuvo įtaka valdymui;
1.2.1.3. apšvietimas: įjungti šviesas, patikrinti apšvietimą;
1.2.1.4. signalizacijos (įspėjamieji) prietaisai: įspėjamojo garso signalo naudojimas, šviesų perjungimas, avarinės signalizacijos įjungimas;
1.2.1.5. vairo mechanizmas: vairo stiprintuvo įtaka valdymui, laisvoji eiga;
1.2.1.6. pakankamas matomumas: stiklų valytuvai, stiklų plovimas, stiklus džiovinantys ventiliatoriai, galinio stiklo šildymas;
1.2.1.7. skysčių lygis: tepalas, aušinimo skystis, stabdžių skystis, stiklo plovimo sistema;
1.2.1.8. akumuliatoriai: baterijos poliai, skysčio lygis;
1.2.1.9. generatoriaus dirželis: įtempimo patikrinimas, būklės patikrinimas;
1.2.2. nustatyti tinkamą sėdynės padėtį;
1.2.3. pareguliuoti galinio vaizdo veidrodėlius, saugos diržą ir atramą galvai, vairo rato padėtį;
1.3. C1, C, D1 ir D kategorijų TP:
1.3.1. atsitiktinumo principu pateikiamos trys užduotys (klausimai) iš šių temų:
1.3.1.1. ratai: padangos profilio gylis, ratų balansavimo svareliai, oro slėgis padangose, rato pakeitimo tvarka, pašaliniai daiktai tarp sudvejintų ratų;
1.3.1.2. stabdžiai: stabdžių skysčio rezervuaras, skysčio lygis, oro sistemos užpildymo laikas, kondensato išleidimas iš oro sistemos rezervuaro, stabdžių trinkelių susidėvėjimas, stovėjimo stabdys, stabdžių stiprintuvas, stabdžių antiblokavimo sistema;
1.3.1.3. išorinė apžiūra: apšvietimo patikrinimas, apsaugos nuo palindimo, pakaba, ratų atsparos, kėbulas, tentas, krovinys, valstybinio numerio ženklai;
1.3.1.4. vairo mechanizmas: vairo stiprintuvas, laisvoji eiga, priekinių padangų susidėvėjimas;
1.3.1.5. tachografas: tachografo diskelio (kortelės) įdėjimas, tachografo laiko nustatymas, dokumentai;
1.3.1.6. akumuliatoriai: baterijos poliai, skysčio lygis;
1.3.1.7. generatoriaus dirželis: įtempimo patikrinimas, būklės patikrinimas;
1.3.1.8. skysčių lygis: tepalas, aušinimo skystis, stabdžių skystis, stiklo plovimo sistema;
1.3.2. nustatyti tinkamą sėdynės padėtį;
1.3.3. pareguliuoti galinio vaizdo veidrodėlius;
1.3.4. svirčių junginėjimas;
1.3.5. kontroliniai prietaisai;
1.4. BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijų TP:
1.4.1. atsitiktinumo principu pateikiamos trys užduotys (klausimai) iš šių temų:
1.4.1.1. taisyklių ir instrukcijų reikalavimai: TP ilgiai, svoriai, variklio galia;
1.4.1.2. stabdžiai: stabdžių skysčio rezervuaras, skysčio lygis, oro sistemos užpildymo laikas, kondensato išleidimas iš oro sistemos rezervuaro, stabdžių trinkelių susidėvėjimas, stabdžių antiblokavimo sistema;
1.4.1.3. išorinė apžiūra: apšvietimo patikrinimas, apsaugos nuo palindimo, ratai, pakaba, kėbulas, tentas, krovinys, valstybinio numerio ženklai;
1.4.1.4. TP parengimas: priekabos važiuoklės blokavimas, sukabinimo įtaisai, suspausto oro linijos, jungtys, elektrinės jungtys, oro išleidimo vožtuvai, stovėjimo stabdys, šviesos prietaisų įjungimas, pakišamos atramos.
2. Praktikos egzamino metu turi būti patikrinta, kaip egzaminuojamasis sugeba atlikti specialius važiavimo manevrus. Šie manevrai atliekami tam pritaikytoje specialioje aikštelėje ir (arba) kelyje:
2.1. A1 ir A kategorijų TP:
2.1.1. valdyti motociklą su išjungtu varikliu: pastatyti ant stovėjimo kojelių, atremti šonine atrama, stumti, apsukti;
2.1.2. važiavimas motociklu siaura juosta (vėže, lenta);
2.1.3. važiavimas aštuoniuke;
2.1.4. važiavimas gyvatėle;
2.1.5. kliūties apvažiavimas važiuojant kelyje ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu;
2.1.6. įsibėgėjimas (30–40 km/h greičiu) ir tikslus sustojimas nurodytoje vietoje (prieš „Stop“ liniją);
2.1.7. mažo spindulio posūkis į kairę arba į dešinę;
2.1.8. stabdymas važiuojant kelyje ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu ir avarinis stabdymas egzaminuotojui nurodžius;
2.2. B1 ir B kategorijų TP:
2.2.1. įsibėgėjimas (30–40 km/h greičiu) ir tikslus sustojimas nurodytoje vietoje (prieš „Stop“ liniją);
2.2.2. apsisukimas riboto pločio juostoje, naudojant atbulinę eigą;
2.2.3. TP pastatymas į laikino stovėjimo vietą atbuline eiga lygiagrečiai, statmenai arba įstrižai važiuojamosios dalies krašto, paliekant reikiamą tarpą tarp stovinčių TP (gairelių), ir išvažiavimas iš jos;
2.2.4. TP pastatymas į laikino stovėjimo vietą įkalnėje arba nuokalnėje ir išvažiavimas iš jos;
2.2.5. sustojimas ir pajudėjimas iš vietos įkalnėje;
2.2.6. važiavimas atbulomis su posūkiu į dešinę arba į kairę neišvažiuojant iš eismo juostos ribų;
2.3. C1, C, D1, D ir T kategorijų TP:
2.3.1. pastatymas šonu prie pakylos / platformos važiuojant atbulomis (išskyrus T kategorijos TP);
2.3.2. privažiavimas atbulomis prie rampos (išskyrus T kategorijos TP);
2.3.3. tikslus sustojimas nurodytoje vietoje (prieš „Stop“ liniją);
2.3.4. važiavimas pirmyn ir atbulomis su posūkiu į dešinę arba į kairę neišvažiuojant iš eismo juostos ribų (T kategorijos TP – tik pirmyn);
2.4. BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijų TP:
2.4.1. važiavimas atbulomis neišvažiuojant iš eismo juostos;
2.4.2. privažiavimas atbulomis prie rampos;
2.4.3. priekabos prikabinimas ir atkabinimas arba atkabinimas ir prikabinimas.
3. Egzaminuotojas turi stebėti, ar egzaminuojamasis tinkamai naudojasi TP valdymo įtaisais, sugeba prisitaikyti prie eismo srauto, kelio ir oro sąlygų, pakankamai įvertina kitus eismo dalyvius ir suvokia įvairias eismo situacijas, laikosi Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530, 2021, Nr. 19691) reikalavimų:
3.1. važiavimas įkalnėse ir nuokalnėse: važiuoja saugiai, įjungia tinkamą pavarą, sustojęs pasirūpina, kad TP nepradėtų judėti savaime;
3.2. trajektorijos pasirinkimas: teisingai pasirenka eismo juostą, trajektoriją ir vietą eismo juostoje, laikosi trajektorijos, žvalgosi;
3.3. greitis: pasirenka konkrečiai eismo situacijai tinkamą greitį, neviršija leistino greičio, laikosi saugaus atstumo;
3.4. manevravimas eismo juostose, lenkimas: teisingai vertina eismo situaciją, kliūtis, matomumą lenkimo ruože, laikosi ženklinimo reikalavimų, laiku rodo signalus, teisingai atlieka manevrą, teisingai įsibėgėja, jungia pavaras, laikosi šoninio intervalo, grįžta į savo eismo juostą;
3.5. kitas elgesys: tinkamai elgiasi su labiausiai pažeidžiamais eismo dalyviais: vaikais, pėsčiaisiais, dviratininkais ir neįgaliaisiais, sugeba iš anksto nuspėti galimą pavojų, nekliudo ir nesukelia pavojaus kitiems eismo dalyviams, duoda kelią specialiosioms TP;
3.6. važiavimas per sankryžas: teisingai vertina eismo situaciją, teisingai priartėja, duoda kelią pirmenybę turintiems eismo dalyviams, sustoja, kai to reikalauja šviesoforo ar reguliuotojo signalas; įvertina pėsčiųjų ir dviratininkų veiksmus, apžvelgia situaciją sankryžoje, tinkamai išvažiuoja iš sankryžos;
3.7. posūkiai: laiku rodo signalus, vertina situaciją persirikiuodamas, teisingai persirikiuoja, pasirenka eismo juostą sukdamas.